Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 
Pasaulio anykštėnų bendrija Anykštėnai Lietuvoje ir pasaulyje Mūsų kalendorius Kontaktai

Partneriai

Rekomenduojame
ANYKŠČIŲ VISUOMENĖ IR KULTŪRA INTERNETE (nuorodų katalogas) ANYKŠČIŲ ŠVIETIMAS INTERNETE (nuorodų katalogas) ANYKŠTĖNAI INTERNETE (nuorodų katalogas) ANYKŠTĖNŲ RAŠYTOJŲ KŪRINIAI INTERNETE (nuorodų katalogas) ANYKŠČIŲ VERSLAS INTERNETE (nuorodų katalogas)
Rodyti daugiau
   Naujienos
 
2026-02-23   Anykščių bibliotekoje – paroda Halinai Didžiulytei-Mošinskienei prisiminti
 
 
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje nuo 2026 m. vasario 19 dienos lankytojus pasitinka paroda „Halina Didžiulytė-Mošinskienė: gyvenimas tarp Lietuvos ir Brazilijos“, skirta 115-osioms šios neeilinės moters gimimo metinėms.
Gyvenimas, jungęs Lietuvą ir Braziliją

Rašytoja ir pedagogė Halina Didžiulytė-Mošinskienė (1911–2004) – pirmosios lietuvių beletristės moters Liudvikos Didžiulienės-Žmonos ir spaudos platintojo, bibliofilo Stanislovo Didžiulio anūkė. Gimusi 1911 m. Rusijoje, vaikystę ir jaunystę praleido Lietuvoje – augo senelių namuose Griežionėlėse (Anykščių r.), mokėsi Panevėžyje, studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, dirbo mokytoja. Ištekėjusi už architekto ir bibliofilo Algirdo Mošinskio, karo metais Kaune rizikavo savo ir artimųjų gyvybe – 1942–1944 m. nuo nacių okupacinės valdžios teroro slėpė žydus. Už šį kilnų poelgį po keturių dešimtmečių jai Izraelyje suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardas.

1944-aisiais prasidėjo ilga tremties kelionė: iš pradžių Austrija, o nuo 1947 m. – Brazilija. San Paule Halina Mošinskienė tapo lietuvybės židinio saugotoja: dirbo lietuviškoje mokykloje, vedė radijo valandėles, redagavo leidinius, vadovavo literatų būreliui, bendradarbiavo išeivijos spaudoje. Ji paskelbė per penkiasdešimt publikacijų, išleido scenos vaizdelių knygą „Baltosios lelijos riteris“ (1959) ir apsakymų rinkinį „Ošiančios pušys“(1968), kuriuose skamba vaikystės prisiminimai ir tėviškės ilgesys.

Gyvendama Brazilijoje, Halina svajojo dar kartą išvysti Lietuvą. Ši svajonė išsipildė 1992 m., kai ji atvyko į Griežionėles (Anykščių r.). Pasakojama, kad prieš įžengdama į muziejumi tapusį senelių namą, ji atsiklaupė ir pabučiavo laiptų akmenį – simbolinį sugrįžimą prie savo šaknų. Šis vaizdas tapo stipria emocine jungtimi tarp išeivijos ir Tėvynės.

Ką išvys parodos lankytojai?





Parodoje eksponuojamos H. Didžiulytės-Mošinskienės išleistos knygos, taip pat leidiniai su autografais iš jos ir vyro A. Mošinskio asmeninės bibliotekos. Šie autografai – tarsi gyvi dialogai su amžininkais, liudijantys platų kultūrinių ryšių tinklą ir aktyvų dalyvavimą lietuvių intelektiniame gyvenime. 

Ypatingą vietą ekspozicijoje užima nepublikuoti dokumentai – laiškai, rašyti Anykščių krašto rašytojams Mildai Telksnytei ir Vygandui Račkaičiui.  

Prieš daugiau kaip dešimtmetį tyrinėjant H. ir A. Mošinskių asmeninę biblioteką bei  Halinos Didžiulytės korespondenciją, atsiskleidė jos vidinis pasaulis: rūpestis Lietuvos istorijos įamžinimu, Nepriklausomos Lietuvos (1918–1940) laikotarpio įprasminimu, nuolatinis ilgesys Tėvynės ir atsakomybės jausmas lietuvių tautai. Laiškuose anykštėnams rašytojams ji dėkojo už domėjimąsi Didžiulių gimine, siuntė prisiminimus, ragino fiksuoti asmenines patirtis kaip tautos istorijos dalį. „Tai yra svarbiausias memorialas mūsų tautos gyvasties tęstinume“, – rašė ji 1990-aisiais, Lietuvai atkuriant nepriklausomybę.

Laiškuose Halina nuolat pabrėždavo: „Lietuvos esu pasiilgusi... Brangus kiekvienas žodis iš Lietuvos.“ Net gyvendama už tūkstančių kilometrų, ji išsaugojo kalbą, tradicijas, lietuvišką tapatybę savo šeimoje ir bendruomenėje.

Paroda – tiltas tarp kartų

Paroda „Halina Didžiulytė-Mošinskienė: gyvenimas tarp Lietuvos ir Brazilijos“ – tai daugiau nei biografinė apžvalga. Tai pasakojimas apie ištikimybę, kultūrinę atmintį ir žodžio galią. Ji primena, kad lietuvybė – ne geografija, o sąmoningas pasirinkimas, kasdienis darbas ir atsakomybė. Šviesaus atminimo H. Didžiulytė-Mošinskienė savo gyvenimu įrodė, kad net ir toli nuo Tėvynės galima likti jos gyva dalimi.

Išeivei H. Didžiulytei-Mošinskienei skirta  paroda – tai jautrus pasakojimas apie gyvenimą, išskleistą tarp dviejų žemynų, tarp praradimo ir ištikimybės Tėvynei.

 
 
    Atgal...
Kas? Kur? Kada?

2026 m. sausio 31 d., šeštadienį, 12 val. Anykščių koplyčioje-Pasaulio anykštėnų kūrybos centre atverta tradicinė Anykščių krašto tautodailės paroda. Jos pristatymo proga koncertavo Antano Vienuolio progimnazijos moksleiviai, ugdomi mokytojos Vilės Mikučionytės. Paroda veiks iki kovo 17 dienos.

2025 m. gruodžio 18 d. 16 val. A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus salėje (Muziejaus g. 6A, Anykščiai) vyks Anykščių rajono savivaldybės Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos įteikimo iškilmės. Už nuoseklų ir ilgalaikį indėlį į tautodailės raidą, etninės kultūros globą ir sklaidą, tradicinių amatų puoselėjimą bei Anykščių krašto kultūrinio gyvenimo stiprinimą 2025 m. Anykščių rajono savivaldybės Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija skirta Skaidrei Račkaitytei.

2025 m. gruodžio 13 d., šeštadienį, 14 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto prof. Romano Plečkaičio auditorijoje (Universiteto g. 9, 209 aud., II aukštas) vyks kultūros popietė „Ar dar pažįstame Antaną Vienuolį?“, kurioje bus pristatytas šaltinių publikacijos „Antano Vienuolio asmeninė ir tarnybinė korespondencija“ pirmas tomas „Antanas Vienuolis ir amžininkai: laiškų dialogai“ (rengėjai ir sudarytojai dr. Inga Liepaitė ir Antanas Verbickas). Plačiau apie renginį – mūsų svetainės skiltyje „Perspektyva“.

Rodyti daugiau

Metų laikai
Stingdantis šaltis neįveikia nei Šventosios, nei jos nuolatinių gyventojų
Fotografas:
TK
Archyvas