Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2006-10-25   Anykštėnės subūrė į vakarėlį Naujojoje Meksikoje gyvenančius lietuvius
 
 

"Skirtingas lietuvių kartas skirtingi likimai skirtingais keliais atvedė į Ameriką. Ir visus mus vieną prie kito traukia ypatingas magnetas. Tas magnetas - tai žodis “Lietuva”, - rašo laiške iš JAV anykštėnė Vita Henderson, pasakodama apie vieną rudens vakarą susibūrusius Naujosios Meksikos valstijoje gyvenančius lietuvius.

Lietuvaičių vakarėlis Albukerke

Taip jau susiklostė istoriškai, kad lietuvių išeivių bendruomenės daugiau augo ir plėtėsi tiek rytinėje tiek ir vakarinėje JAV pakrantėse. Jų ten daug, lietuviai buriasi, šoka, dainuoja, bendrijas steigia, lietuvišku maistu parduotuvėse mėgaujasi…

O Naujosios Meksikos (New Mexico) valstijoje, kuri plotu beveik penkis kartus didesnė už Lietuvą, bet turinti tik pusę tiek gyventojų, kiek jų yra Lietuvoje, mūsų, lietuvaičių, gal ir nėra tiek daug. Bet mes, čia gyvenantys, irgi mėgstame susirinkti, pabendrauti, bulvių plokštainio ar koldūnų paskanauti…

Šįmet spalio 14-ąją, šeštadienį, būrelis lietuvių čia ir susibėgo į gražų vakarėlį. Susipažinkite, kas tarp mūsų buvo.

Namų šeimininkai Dalia ir Paulius Narbutai.

Paulius gimė ir augo JAV lietuviškoje šeimoje. Jo pirmoji kalba buvo lietuvių, o angliškai išmoko tik mokykloje. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Paulius nukeliavo į Lietuvą aplankyti giminaičių. Ten jam taip patiko, kad netrukus grįžo su Fullbright stipendija vienerius metus studijuoti Vilniaus universitete. Likimas  jo laukė ten pat, už kampo: belankydamas draugus ir giminaičius, susipažino su anykštėne Dalia Jakniūnaite. Po metų jiedu susituokė, ir Paulius parsivežė Dalią į Albukerką, kur jau seniai gyveno Narbutų šeima.

Paulius turi ekonomisto išsilavinimą, dirba Naujosios Meksikos valstijos vyriausybėje, Kultūros departamente. Jo žmona Dalia Lietuvoje, Kauno technologijos universitete, įgijusi chemikės inžinierės specialybę, dirbo Panevėžio “Ekrane”. Atvykusi į JAV, Albukerko koledže ji studijavo puslaidininkių technologiją, dirba “Intel” įmonėje. Dalia mėgsta organizuoti lietuvaičių susibūrimus, lankytis kultūros bei meno renginiuose ir, kaip ji pati sako, “pasikapstyti savo kieme”.

Ona Narbutienė, namų šeimininko Pauliaus mama gimė ir augo Lietuvoje, mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. Su šeima pabėgo iš Lietuvos, kai jai buvo 16 metų. Kaip ir dauguma tuo metu, prieš patekdama į JAV, keletą metų praleido vokiečių stovyklose. "DP” - “displaced persons" – taip jie save vadino, "dipukais". Ponia Ona jau daugelį metų dirba su keramika, “įpučia” gyvybės molio dirbiniams, juos nuspalvindama: jei tai bus veidas, tai akys žiūrės tiesiai į tave, jei tai - saulėtekis pajūryje, tai vėjo dvelksmą ar jūros kvapą pajausi… To ji išmokė ir savo marčią Dalią. Su jau amžiną atilsį vyru ponia Ona ne kartą išmaišiusi visą Ameriką, keliavusi po Meksiką. Tarp lietuvių ir ne vien tik ji žinoma ir kaip puiki šeimininkė, pyragų ir sausainių kepėja.

Jadvyga ir Edvardas Biskiai.

Jadvyga gimė Lietuvoje, ją dar visai mažytę tėvai išsivežė iš pradžių į Naująją Zelandiją, o paskui - į Ameriką. Jos vyras Edvardas gimė JAV, gyveno Pensilvanijos valstijoje, kur buvo labai didelės lietuvių išeivių kolonijos. Susituokę jiedu ilgai gyveno Čikagoje, bet išėję į pensiją atvažiavo į Naująją Meksiką. Abu yra dideli kelionių ir operos mėgėjai. Edvardo hobis – istorija, o  ponia Jadvyga turi kaktusų kolekciją.

Wanda Trott - labai energinga, mažučiukė, lietuviškai dar suprantanti, bet jau mažai bekalbanti. Wandos mama buvo lietuvė, tėtis – vokiečių ir lenkų kilmės, todėl šeimoje buvo kalbama ir lietuvių, ir vokiečių kalbomis. Gyveno jie Vilniuje, priešais Respublikinę M.Mažvydo biblioteką Gedimino prospekte. Ji neturėjo nei brolių, nei seserų. Tėtis mirė anksti, o mama - kai Wandai tebuvo 13.

Vokiečių kalba Wandai labai pagelbėjo, kai ji, 17-metė, atsidūrė Vokietijoje.  Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir vokiečių armijai atėjus į Lietuvą, 1942-aisiais metais Wanda vokiečių buvo išsiųsta dirbti vieneriems metams į gamyklą Vokietijoje. Ten vokiškos kilmės jaunuoliai buvo buriami į Hitlerio jaunimo organizaciją, o Wandos gyslomis juk tekėjo ir vokiškas kraujas. Po metų grįžti atgal į Lietuvą jos niekas nebeišleido. Taip Wanda ir atsidūrė pabėgėlių stovykloje, kur susipažino su amerikiečiu kareiviu, su juo netrukus susituokė ir atvyko į JAV. Daugiau ji Lietuvoje niekada nėra buvusi. Amerikoje užaugino du vaikus, dirbo medicinos seserimi.

Vakarėlio metu ponia Wanda manęs vis klausinėjo, kaip ten viskas dabar… Aš sakiau, kad jai tiesiog būtina atvažiuoti į Lietuvą, nes ji labai graži, o Vilniaus negalima nemylėti…

Daina Urbaitienė į vakarėlį atvažiavo su broliu ir jo žmona, Linu ir Rima Sidriais (taip, tai ta pati garsioji Sidrių giminė). Dalia buvo minėjusi, kad Daina bus su broliu, bet aš nežinojau, kad tas brolis bus pats Linas Sidrys. Apie Liną ir jo tėvą, akių chirurgus, buvau skaičiusi dar anais laikais, kad jie abu atvažiuodavo į Lietuvą ir atlikdavo daug akių operacijų bei teikdavo kitokią pagalbą Lietuvai. Linas su žmona Rima ir 8 vaikais gyvena Čikagoje.

Linas visą vakarėlį bendravo su ponia Ona Narbutiene, kuri irgi gyvenusi Čikagoje, matyt, daug bendrų draugų ir pažįstamų jiedu turi.

Ona Narbutienė ir Linas Sidrys

Lino sesuo Daina (jie iš 9 vaikų šeimos) gimė Filipinuose, kai jos tėtis ten atliko gydytojo tarnybą JAV armijoje. Ji buvo visai mažiukė, kai su tėvais atvažiavo į JAV. Dainos vyras Algis Urbaitis gimė JAV, dirba Los Alamo laboratorijoje, jie turi du sūnus bei dvi dukras ir gyvena Albukerke.

Zita Svitra atvažiavo su savo broliene iš Marijampolės, irgi Zita, kuri pas ją  tuo metu svečiavosi. Su Zita S. susipažinome beveik prieš metus. Ji gimė Lietuvoje ir buvo vos pusantrų metukų, kai su tėvais emigravo į Bredfordą  Anglijoje. Po penkerių metų Zita S. atvyko į JAV. Jau apie 30 metų ji su vyru Terry ir su savo mama gyvena Santa Fė mieste. Abu dirba Los Alamo laboratorijoje.

Ponia Evelyna Taggart yra iš garsios Yčų šeimos. Jos tėvas Martynas Yčas prezidento A.Smetonos laikais buvo Dūmos atstovas ir finansų ministras Lietuvos vyriausybėje. Evelynos mama - iš ne mažiau garsios Šliūpų giminės. Evelynos  tėvai buvo įsteigę lietuvių mokyklą Voroneže, Rusijoje. Pati Evelyna mūsų valstijoje gyvena nuo 1972 metų ir net 21-erius metus dirbo Naujosios Meksikos valstijos energetikos ir išteklių departamente.

Ir pagaliau aš, šių eilučių autorė, Vita Henderson, esu dar visai “žalia” Amerikoje. Tik penkeri metai prabėgo nuo tos dienos, kai mano gyvenimas visais 180 laipsnių pakeitė kursą.

Esu, kaip ir Dalia, anykštėnė, mokiausi ekonomikos Vilniaus universitete, vėliau metus praleidau Maskvoje, o paskutinius 13 metų prieš išvykstant dirbau bankuose Vilniuje. Ir vieną gražią dieną… susuko man galvą toks amerikietis Edvardas, fizikas, matematikas, elektros inžinierius, ralio mėgėjas, pats lenktynines mašinas darantis, visas žvaigždes danguje pažįstantis… Taip ir atsidūriau vietovėje švelniu pavadinimu La Mesilla, tarp Santa Fė ir Los Alamo, Naujosios Meksikos valstijoje. Tik įkišau savo snapą į internetą - ir va tau, rezultatas!

Dirbu Los Alamo miestelio savivaldybėje, Bendruomenės vystymo departamente specialiste bei Planavimo-zonavimo komisijos sekretore. Su Edvardu labai mėgstame keliones ir ypač - kruizus laivais, šįmet gruodį jau į trečią vyksime. Kaip ir Dalia, labai mėgstu pasikrapštyti savo kiemo “džiunglėse”, mėgstu fotografiją, netgi pianino pamokas nuo nulio lankiau, o po pertraukos vėl atsiranda noras jas pratęsti. Mano vyras Edvardas, Los Alamo laboratorijoje dirbęs 15 metų, ką tik išėjo į pensiją ir savo viso gyvenimo hobį pavertė į verslą – restauruoja senus amerikietiškus automobilius ir vis dar žiedinėse lenktynėse suka ratus su paties pasidarytu lenktyniniu VW “Vabalu”.

Skirtingas lietuvių kartas skirtingi likimai skirtingais keliais atvedė į Ameriką. Ir visus mus vieną prie kito traukia ypatingas magnetas. Tas magnetas - tai žodis “Lietuva”. Ir mums nėra taip svarbu, ar kalbi jau su akcentu, ar apskritai lietuvių kalbą jau imi pamiršti. Svarbu tai, kur buvo tavo pradžia, ir dar tai, kad ji tau taip svarbi… 

Tokia graži kompanija labai smagiai praleidome laiką pas Dalią ir Paulių. Pora vakarėlio dalyvių, Dalia ir aš, su visais kitais pasidalijome šviežutėliais įspūdžiais ir nuotraukomis iš Lietuvos. Jau yra minčių, ilgai nedelsiant, paieškoti ir daugiau mūsų valstijoje gyvenančių lietuvių, sukviesti visus susitikti į dar didesnį vakarėlį. 

 
 
    Atgal...