Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2008-07-30   Anykščiai švenčia: veidai ir ženklai tradicinėje miesto šventėje
 
 

Paskutinis liepos savaitgalis kaskart tampa vasaros kulminacija Anykščiuose. Šiemet liepos 25-27 dienomis miesto šventė buvo rengiama su devizu "Lietuvai ir pasauliui atviri Anykščiai".

Pažvelkime į jos dalyvius iš arčiau, prisiminkime tuos šventinius akcentus, kurie ilgam nusėda kaip malonių prisiminimų pynė.

"Negaliu, kaip jaudinuosi, – labiau negu eidama į sceną groti", – tyliai prisipažino dvylikametė pianistė Guoda Indriūnaitė, kartu su Anykščių meru Sigučiu Obelevičiumi šventės proga pakėlusi Anykščių miesto vėliavą.

"Įdomu, ir ką gi tie geležinkelininkai anksčiau žymėdavo su tokiu antspaudu – "10 parų"?" – svarstė į XIX a. pabaigos ar XX a. pradžios carinės Rusijos valdininko vaidmenį įsijautęs ir tokiu senoviniu antspaudu savo svarbą miestui įrodinėjęs Anykščių muziejaus direktorius Antanas Verbickas.

Vilniaus anykštėnas, Vilniaus dailės akademijos prorektorius Arvydas Šaltenis (kairėje) savo galias žinojo geriau: šventės metu jis vadovavo komisijai, kuri išrinko geriausius "gėlių kilimus"...

... o pirmojo respublikinio jų konkurso rezultatus (plačiau...) A. Šaltenis paskelbė taip emocingai, kad savo galingais mostais prilygo net pačiam Vlado Vildžiūno paminklui Laisvei.

Kultūrologas Vytautas Balčiūnas, Anykščių bažnyčioje pristatydamas Monsinjorą Albertą Talačką, dosniai žėrė ir asmeninius prisiminimus apie šį anykštėną dvasininką. Pasak V. Balčiūno, tik A. Talačkos dėka Anykščių bažnyčioje per porą dešimtmečių buvo sukurta ypatinga, neturėjusi lygių sovietmečio Lietuvoje meno erdvė.

Tik tris šventės dienas A. Talačkos kolekcijos "perliukus" buvo galima apžiūrėti iš arti. Iki šiol net neįkainotam meno kūrinių rinkiniui nuolat eksponuoti Anykščiuose dar nėra tinkamos saugios vietos, todėl jis po šventės ir vėl grįžo į saugyklą.

O ir pats A. Talačka į savo veiklos rezultatus kaip dovaną Anykščiams kol kas žvelgia tik iš šio vienintelio Alvydo Latėno portreto, nuolat kabančio bažnyčioje.  

Anykščių Antano Baranausko vidurinės mokyklos jaunųjų fotomenininkų kūriniams buvo saugu ir pačiame miesto centre, nes juose – dabartinio miesto vaizdai, pastebėti įžvalgia akimi ir labai taikliai sukomponuoti dvipusiuose ekspozicijos stenduose.

Menininko Rimanto Dichavičiaus mišria technika sukurti fotopaveikslai buvo eksponuojami ten, kur anykštėnai gali užsukti tik per šventes, – jau dešimtmetį nebeveikiančiame senajame "Puntuko" restorane.

"Na, tiesiog kažkokie ženklai mane su vyskupu Antanu Baranausku susiejo", – kalbėjo uteniškis lietuvių kalbos mokytojas Stepas Eitminavičius (dešinėje), kuriam teko Anykščių senamiestyje gyvąjį žymaus anykštėno paveikslą sukurti, o paskui prie klėtelės poemos "Anykščių šilelis" finalą garsiai perskaityti. 

Pasiklausyti literatų klubo "Marčiupys" pirmininko Algirdo Ražinsko (dešinėje) tiesiog gatvėje garsiai skaitomų eilių teko ir merui S. Obelevičiui. Tačiau vienam poezija, o kitam gamta didesnį įspūdį palieka: gavęs lauko gėlių puoštę, meras gamtininkas iškart išvardino, iš kokių augalų žiedų ji sudaryta.

Kitokiomis dovanomis su anykštėnais dalijosi menininkai: aktorė Dalia Michelevičiūtė prie apvainikuoto Okuličiūtės dvarelio skaitė Nobelio premijos laureatės Wislawos Szymborskos eiles, ...

... Kostas Biliūnas ten dainavo savo kūrinius, gitara pritardamas, aukštuoju pilotažu prie savo mėgstamo instrumento stebino pianistė Paulina Dūmanaitė, ...

... solo Johanno Sebastiano Bacho kūrinį tiesiog pačiam A. Baranauskui prie jo paminklo griežė 31 metų smuiko virtuozas Dainius Puodžiukas, ...

... o broliai rašytojas Saulius (kairėje) ir dailininkas Arvydas Šalteniai garsiai skaitė A. Baranausko "Anykščių šilelį" prie savo giminaičio – prosenelio brolio – klėtelės.

Poemos skaitytojus, tarp jų – ir vyskupą emeritą Juozą Preikšą – lydėjo A. Baranausko dvasia – klėtelės gaubto durų stikle atsispindėjęs poeto biusto atvaizdas.

Miesto šventė buvo tiesiog persunkta mintimis apie A. Baranauską. Į senovinį diližaną įlipęs aktorius Ramūnas Abukevičius žvelgė pro jo langą į šurmuliuojančius Anykščius ir garsiai skaitė poemą "Kelionė Petaburkan", pats drauge išgyvendamas tuos jausmus, kuriuos lygiai prieš pusantro šimto metų patyrė jaunas klierikas, tokiu diližanu išvykdamas iš gimtųjų Anykščių studijuoti į Sankt Peterburgo dvasinę akademiją.

Šventės dieną Anykščiuose maišėsi jausmai: Jono Biliūno "Liūdnos pasakos" Juozapota, kurią atgaivino Troškūnų kultūros namų direktorė Jolanta Pupkienė, su tragiška gaida prašė net Anykščių mero patarėjo Virgilijaus Milaknio padėti surasti jos Petrelį, ...

... Anykščių tautodailininkė Genovaitė Petuchovienė džiaugėsi savo šiaudinių aplikacijų paveikslų populiarumu, ...

... o Panevėžio anykštėnė aktorė Toma Razmislavičiūtė (stovi centre) abejingai stebėjo jai jokio įspūdžio akivaizdžiai nepalikusį "69 danguje" merginų, paskutiniu momentu apvykusių vietoj žadėtos "Yvos", koncertą.

Tas vyno vakaras, sutraukęs ant Šventosios kranto ne mažiau kaip 5 tūkstančius žiūrovų ir pasibaigęs puikiu fejerverku, labiausiai įsiūbavo Anykščius – vieniems džiaugsmo suteikdamas, kitiems apmaudo ar pasipiktinimo protrūkį dėl viešo girtavimo paskatindamas.

Tautvydo Kontrimavičiaus nuotraukos

 
 
    Atgal...