Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2009-02-24   Vytautas V. Landsbergis: "Genocidas arba tautžudystė"
 
 

Vasario 24 dieną interneto televizijos portale www.internettv.lt buvo įkelti du nauji Valstybinio psichikos sveikatos centro filmai apie alkoholio vartojimo priežastis ir pasekmes "Erelis" ir "Lapatai lapatai".

Šių filmų autorius ir režisierius Vytautas V. Landsbergis ta proga parengė ir publicistinį straipsnį šia tema, kurį pateikė ir anykštėnų apmąstymams.

Genocidas arba tautžudystė

(sąvokų aiškinimasis)

Tarptautinių žodžių žodynas aiškina, kad genocidas – tai tautos arba jos dalies naikinimas rasiniais, nacionalistiniais, religiniais ar kt. motyvais. Lietuviškas "genocido" atitikmuo būtų tautžudystė.

Įdomi paaiškinimo vieta – "ar kt. motyvais". Kokie dar gali būti ir kt. naikinimo motyvai? Gal politiniai, finansiniai, seksualiniai?..

Jei esi kokios nors tradicinės lietuviškos partijos narys, tai natūralu, jog džiaugsiesi, kai kitai partijai nesiseks. Netgi ko gero (t. y. – ko blogo) rūpinsies, "padėsi" jai, kad kuo labiau nesisektų. Tai natūrali tautžudiška lietuviška politika. 

Jei esi kokios nors tradicinės alkoholį gaminančios ar juo prekiaujančios įmonės vadovas, tai natūralu, jog tau rūpės kuo didesnis geriančiųjų (alkoholikų) skaičius. Ir rinkimuose remsi tik tuos politikus, kurie tavo verslą palaikys, sudarys geresnes sąlygas šio pobūdžio tautžudystei.

(Idėja fix: o ką jei G. Beresnevičiaus našlė paduotų į teismą "Kalnapilį" už vyro ir maitintojo nužudymą? Juk berods alų a. a. Gintaras paskutinįkart "Suokalbyje" ragavo. Brazilijoje neseniai nuskambėjo teismas, kai nuo plaučių vėžio mirusio vyro žmona padavė į teismą cigarečių gamintoją ir laimėjo nemažą sumą už vyro nužudymą.)

Kokie dar kt. naikinimo motyvai? 

Jei esi kokios nors netradicinės orientacijos veikėjas, normalu, kad tave erzins normalių orientacijų žmonės. Ir turėdamas savo rankose kokį nors įtakingą leidinį, natūralu, kad stengsiesi iškreipti jos skaitytojų orientaciją. Nepropaguosi ir nereklamuosi gi šeimyninių vertybių ar gražių, pagarbių santykių tarp vyro ir moters.

Teigiama, jog egzistuoja trys pagrindinės karų (tautžudystės) rūšys: ginklų karas, informacinis karas ir genetinis karas. 

Pirmasis porūšis (ginklais, trėmimais, psichiatrijos ligoninėmis) – pats primityviausias, grubiausias ir akivaizdžiausias tautžudystės metodas, kurį mūsų tauta XX amžiuje patyrė net kelis kartus – du karai, okupacija, pokaris, tremtys. 

Tačiau tautžudystė vykdoma ir kitais, žymiai subtilesniais būdais – iškreipiant psichiką, paverčiant žmogų biorobotu, sunaikinant jo sveikatą. Įvarant neurozes, depresijas, auginant savižudybių skaičių, reklamuojant jas filmais, teatrais ir kitomis meninėmis priemonėmis. Propaguojant jėgos ir mirties kultą. Skatinant alkoholizmą, kaip vienintelį linksminimosi būdą šioj ašarų pakalnėj ("geriausia ką turime!"). 

Šis tautžudystės būdas nematomas, užtat labai populiarus, kadangi nesukelia pasipriešinimo. Dažnai netgi sukelia malonumą: krepšinio šalies alus siūlo jums maloniai nusižudyti! Smagaus ir greito!!! Iki greito…

Tai vadinama genetiniu karu, kuris per porą smagiai pageriančių generacijų iškreipia žmogaus gebėjimą džiaugtis. Vietoj to atsiranda pastovaus nepasitenkinimo būsena, lydima agresijos prieš aplinkinius ir prieš save. Kas kaltas? Negi įsivardinsi save ar savo "linksmai" gyvenusius gimdytojus? Visad patogiau rasti atpirkimo ožį. O čia jau "bambaliams" iš paskos ateina ir žiniasklaida.

Ar vyksta Lietuvoje trečioji tautžudystės forma – informacinis genocidas? Jeigu taip, kas jį vykdo ir kodėl? Ar įmanoma sustabdyti (nuteisti) šio genocido vykdytojus?

Informacinė tautžudystė – tai žmogaus psichikos iškreipimas stresais, padarant jį priklausomu nuo negatyvių, primityvių emocijų, kurias sukuria gandai, melas, nuolat galvon kalamos blogos, beviltiškos žinios. Mirties scenų aprašymas su nuotraukomis. Pasityčiojimo ir pažeminimo intonacija. 

Britų žurnalistų etika grindžiama teiginiu, kad spaudoje negalima skelbti negatyvios žinios, kol:

-nėra rastas jos išsprendimo būdas;
-žurnalistas negali pats pasiūlyti bent kelių problemos sprendimo variantų. 

Ten, matyt, nenorima, kad visuomenė nusiviltų, nebematydama išeities. Nusivylęs žmogus atbunka, degraduoja, tik retas imasi ieškoti išeities. 

Neseniai viešai paskelbti apklausų duomenys, kur Lietuvos žmonės atsakė į klausimą – kodėl bėgama iš Lietuvos. Pasirodė, jog ne dėl mažų atlyginimų, o dėl nepakantumo atmosferos, dėl chamizmo ir agresijos, tvyrančios ore, politikų santykiuose, žiniasklaidoje. Dėl nepagarbos teismuose, policijoje. 

Taigi – ir čia labai akivaizdi tautžudystės forma. 

Ar turime mechanizmų, kurie neleistų susinaikinti? Ar turime politikų, kurie demonstruotų pagarbą, kurie bent jau patys negertų? Ar turime verslininkų, kuriems rūpėtų sveika ir darni Lietuva po šimto metų?

Ar yra būdas, kuris teiktų vilties, jog išbrisime? Gal tas būdas – tikslo išsikėlimas. Juk ir alkoholikas meta gerti, kai "užsikaifuoja" nuo ko nors kito, nuo kokio nors smagaus ir prasmingo užsiėmimo. 

Koks Lietuvos Valstybės tikslas? Būtų smagu išgirsti A. Valinsko, A. Brazausko, G. Kirkilo, J. Bačkio, D. Grybauskaitės, V. Landsbergio, G. Vainausko, V. Tomkaus, R. Valatkos, R. Pakso, A. Zuoko, Ž. Marcinkevičiaus, B. Lubio, D. Mockaus ir kitų pamąstymus šia tema.  O ką, jei jie imtų ir netyčia susitartų! Beliktų suderinti taktinių veiksmų planą, ir pirmyn.

 
 
    Atgal...