Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2009-05-26   Dabužių šventoriuje iškilo pagarbos ženklas Konstantinui Sirvydui
 
 

Iššūkis niokotojams – taip gali būti vadinamas Dabužių bažnyčios šventoriuje iškilęs paminklas lietuvių raštijos pradininkui Konstantinui Sirvydui (1579-1631). Anykščių rajono savivaldybės iniciatyva ir lėšomis savo kūrinį restauravęs dailininkas Jonas Žukas atkūrė jį ir puošnesnį, ir ilgaamžiškesnį.

Akmeninę koloną skrodžianti nusiritusi ašara ir metalinės knygos puslapyje įrašyti K. Sirvydo žodžiai gimtojo krašto tarme "Pažinkig, žmogau, kas esi: kaip didis ir kaip brungus". Tokiais simboliais Dabužių gyventojams paminklas primins žymiausią jų kraštietį – pirmojo lietuvių kalbos žodyno autorių vienuolį jėzuitą K. Sirvydą.

Šis paminklas statomas jau antrą kartą. Jis iškilo 1988 m. K. Sirvydo tėviškėje Sirvydų kaime, bet jau po kelerių metų buvo vandalų nuniokotas ir ilgokai stirksojo tik jo fragmentai.

Anykščių savivaldybei tik pernai nusprendus atminimo ženklą atkurti, jis buvo išmontuotas ir sodybvietėje pakeistas ją dabar žyminčiu lauko rieduliu su įrašu.

Po dviejų dešimtmečių pats restauravęs savo kūrinį jo autorius, Mikieriuose gyvenantis skulptorius ir metalo dailininkas J. Žukas išsaugojo pirminę idėją ir visas jo formas, tik medinius fragmentus pakeitė šlifuotu akmeniu. Jam teko pagaminti ir naujus metalinius akcentus, kurie nuo senojo paminklo buvo vandališkai nuplėšti ir tikriausiai parduoti metalo supirktuvėje.

Restauruotas paminklas nuo senojo skiriasi ir metalinėje knygoje įrašyta citata. Mat paaiškėjo, kad prieš du dešimtmečius, paskubomis renkantis įrašą, paminklui tuomet buvo panaudota ne originali K. Sirvydo mintis, o literatūrinė Justino Marcinkevičiaus interpretacija.

Šiemet sukankant 430 metų nuo K. Sirvydo gimimo ir vaikystės Dabužių apylinkėse, Anykščiuose jau kilo diskusijų, ar ne per mažai pagarbos šiam kraštiečiui, nuo kurio kildinama Anykščių krašto kultūrinė ir literatūrinė tradicija. K. Sirvydo įtaka lietuvių kalbos ir lietuvių kultūros raidai kol kas yra šešėlyje – šios asmenybės nebus tarp 100 iškiliausių Lietuvos istorijos asmenų, kurie bus įrašyti Lietuvos tūkstantmečiui skirtame paminkle. Nors akademinė bendruomenė ir buvo pasiūliusi K. Sirvydą tarp pretendentų, visuomenės nuomonė jam nebuvo palanki.

Tuo tarpu anykštėnų dėmesys, jau ėmęs pasiekti ir XVI a. gyvenusius kraštiečius, matyt, plačiau atskleis ne tik K. Sirvydo, bet ir kito jo amžininko – vieno pirmųjų Lietuvos etnografų, iš Laviškio kilusio vienuolio Jokūbo Lavinskio (1557-1598) atminimą. Juk tai jis nuošaliame Sirvydų kaime rado gabų vaiką – K. Sirvydą ir parodė jam kelią jį į mokslo aukštumas.

Tautvydas Kontrimavičius

 
 
    Atgal...