Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2010-05-19   Anykščiuose vėl krištolu suvirpėjo kunigo Justo žodis
 
 

Gegužės 18-ąją, kai savo profesinę dieną mini muziejininkai, Anykščiuose suvirpėjo krištolinis kunigo Justo Jasėno, dabar Zarasų vikaro, žodis.

Po studijų ir įšventinimo pirmojoje savo parapijoje Anykščiuose 13 mėnesių tarnavęs dvasininkas, švytintis žodžio valdymo talentu, čia bičiulių ir savo artimųjų būryje Sakralinio meno centre pristatė pirmąjį eilėraščių rinkinį "Užmigdykite mus ežeruos".

Kunigas Justas JasėnasKodėl muziejuje per muziejininkų dieną? "Ir Anykščiuose, ir Zarasuose savo gyvenimą pradėjau taip pat: pirmiausia aplankiau dvi vietas – bažnyčią ir muziejų. Muziejininkai stiprūs savo gebėjimu pateikti praeitį dabarčiai", – kalbėjo anykštėnams kunigas Justas.

Dalindamasis prisiminimais apie Anykščiuose 2007-2008 m. praleistus vienerius metus, J. Jasėnas sakė, kad jam kaskart malonu grįžti čia pas gerus žmones su gerais prisiminimais. Dvasininkas prisiminė, kad Sakralinio meno centro pastate anuomet veikusioje parduotuvėje jis dar pirkęs mėsos ir saldainių, o grįždamas į kleboniją po pasivaikščiojimų pašventupiais kaskart turėjęs savo klajonių liudininką – tekdavo praeiti pro vyskupo Antano Baranausko paminklą. Anykščiuose jam buvo progos vėl perskaityti lietuvių literatūros klasikų anykštėnų kūrinius ir pažinti juos tarsi iš naujo.

Kunigui Justui Anykščiai įsiminė rugsėjį po miestą pasklidusiu obuolių kvapu ir šaltą viduržiemį iš slėnyje pabirusių sodybų kaminų kylančiais dūmų stulpais.

Apibūdindami J. Jasėno poeziją, anykštėnai rašytojai nešykštėjo išskirtinio džiaugsmo. Vygandas Račkaitis akcentavo autoriaus jaučiamą žodžio magiją, o Rimantas Vanagas įžvelgė talento jėgą ir gudrybę, iš paprastos detalės kuriant gyvąjį vaizdą.

Rimanto Vanago, irgi startavusio su poezijos rinkiniu, žodis pradedančiajam poetui kunigui Justui

Dailininkė Stasė Medytė"Vėl skaitai Justo eiles – ir vis kitaip jos matosi. Ačiū dangui, kad jis yra", – sakė pirmąją J. Jasėno knygelę iliustravusi dailininkė Stasė Medytė.

"Kai seminarijoje reikėdavo ką nors gražiau parašyti – prašydavau Justo, žinodamas, kad šitas draugas yra patikimas, tikrai nuoširdžiai padarys, ko prašomas", – prisiminimais dalijosi J. Jasėno studijų draugas, dabar Kupiškio vikaras Nerijus Papirtis. Jis prisipažino irgi bandęs rašyti eiles, kol įsitikino, kad neturi šios srities pašaukimo, tad linkėjo kunigui Justui kaupti mintis naujiems poezijos rinkiniams.

Tuo tarpu anykštėnai linkėjo jaunajam dvasininkui grįžti į Anykščius – jei ne artimiausiu metu, tai nors savojo gyvenimo saulėlydžio čia, kūrybos krašte, pasitikti.

Kartu su kraštiečiu ir draugu kunigu Justu jo eiles skaitė ir gitara skambino kitas talentingas panevėžietis gitaros virtuozas Jonas Kublickas.

Gitara skambina Jonas Kublickas

Trumpam palikęs savo mintis ir tekstus, J. Jasėnas atsigręžė į klasikos tekstus – skaitė Justiną Marcinkevičių, deklamavo mėgstamos poetės panevėžietės Elenos Mezginaitės eiles.

Pasak kunigo Justo, norint gerai parašyti, reikia daug tylėti ir daug skaityti, o geriausia – vis grįžti prie klasikos, prie tekstų, kurie įkvepia, nes kitaip greit išsisemtum.

Iš Zarasų krašto kilusio Anykščių tautodailininko Jono Tvardausko dovana Zarasuose tarnaujančiam kunigui Justui - ką tik baigta drožti angelo figūra

Dešimtys renginio dalyvių gavo kunigo Justo dovaną - asmeninį autografą

Muziejininkų dienos proga Sakralinio meno centre buvo surengta retai matomų Anykščiuose saugomų muziejinių eksponatų paroda.

Anykščių muziejaus fondų relikvijos

Joje – vertingi asmeniniai Onos Zabielaitės-Karvelienės, Klemenso Kairio, Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių šeimos daiktai ir Teresei Mikeliūnaitei jos bičiulio maskviečio Arkadijaus Beloborodovo dovanota šeimos relikvija – stalinis laikrodis.

-anykstenai.lt

 
 
    Atgal...