Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2010-09-12   Ant Eligijaus Smetonos kapo – jo paties sukurtas Lietuvos partizano paminklas
 
 

Gausus būrys artimųjų ir bendražygių rugsėjo 11-ąją Šiluose (Panevėžio r.)prisiminė ir pagerbė pernai rugsėjį mirusį Lietuvos partizaną pogrindininką, politinį kalinį, Lietuvos Atgimimo veiklos Anykščiuose ir visoje Aukštaitijoje organizatorių Eligijų Smetoną (1924-2009).

Monsinjoras A. Svarinskas prie E. Smetonos kapoPrieš Šv. Mišias ir pamaldų metu Šilų bažnyčioje giedojo ne tik šios parapijos choras, bet ir šalyje žinomos solistės Rasa Juzukonytė ir Eugenija Klivickaitė. Mišias celebravo ir išsamų pamokslą pasakė asmeniškai E. Smetoną gerai pažinojęs, daug kartų su juo partizanų pagerbimo iškilmėse dalyvavęs Monsinjoras Alfonsas Svarinskas.

Minint E. Smetonos mirties metines, jo artimųjų valia kartu buvo prisiminta visos Smetonų giminės, daugiau nei prieš šimtmetį įsikūrusios prie Šilų, Justinavos (Dvarelio) kaime, istorija.

XIX a. pabaigoje, apie 1882 metus, iš Lėno į Dvarelį, buvusį kiek daugiau nei už kilometro į vakarus nuo Šilų, persikėlė Tamošius Smetona – būsimojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos tėvo Jono jaunesnysis brolis. Dvarelyje užaugo jo keturi vaikai, tarp jų – vyresnysis brolis Motiejus Smetona ir jaunylis Baltrus Smetona, pasilikę šiame kaime, sukūrę šeimas ir užauginę savo vaikus.

Šiame kaime Motiejaus Smetonos šeimoje užaugo keturi vaikai, tarp jų – prieš pat XX a. slenkstį gimęs Kazys. Būtent jo šeimoje augo ir vienintelis pilnametystės sulaukęs jo vaikas iš pirmosios santuokos Eligijus Smetona.

Visą gyvenimą prisimindamas vaikystę ir jaunystę Dvarelyje kaip laimingiausią likimo dovaną, Eligijus subrandino mintį įamžinti šią vietą tradiciniu simboliu – kryžiumi. Pernai tai buvo paskutinis jo pradėtas ir nespėtas baigti darbas, kurį pratęsė ir baigė jo šeima. Kryžius dabar jau išnykusio gimtojo kaimo vietoje buvo pastatytas ir pašventintas pernai spalį.

Iškilmės prie kryžiaus Justinavos (Dvarelio) kaime

Kalba A. Ramanauskaitė-SkokauskienėO šį rudenį, prisimindama E. Smetonos ir kitų XX a. pradžios jaunuolių kartos likimus, jų gyvenimo ir veiklos prasmę, prie šio Justinavos (Dvarelio) kaimo kryžiaus mintimis dalijosi Lietuvos Respublikos Seimo narė, vieno iš Lietuvos partizaninės kovos lyderių Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininkas Jonas Burokas čia pasakojo apie kitą tos pačios giminės atstovą iš šio kaimo – E. Smetonos dėdę, Baltraus Smetonos vyriausiąjį sūnų Alfonsą Smetoną, tarp šilaivių labiau žinomą partizano Žygaudo, Vyčio apygardos vado, vardu. Šis laisvės kovotojas, sulaukęs tik 37-erių, žuvo 1950-ųjų vidurvasarį.

Šilų kapinėse E. Smetonos rūpesčiu liko paženklintas tik simbolinis Žygaudo kapas. Ten, kur palaidoti šio partizano tėvai, iškilo E. Smetonos sukurtas betoninis kryžius, XX a. pabaigoje tapęs visoje Aukštaitijoje atpažįstamu tradiciniu Lietuvos partizano kapo paminklu.

Tose pačiose Šilų kapinėse, kur šalia tėvų pernai buvo palaidotas ir E. Smetona, šį rudenį buvo pastatytas ir mirties metinių proga pašventintas dar vienas toks pats paminklas. Lietuvos partizano antkapinio kryžiaus plokštėje yra įrašas, primenantis ir E. Smetonos partizaninį Strazdo slapyvardį.

Prie kapo kalbėjęs muziejininkas Raimondas Guobis prisiminė E. Smetoną ne tik kaip gerą ir dosnų žmogų, savo sukauptomis vertybėmis praturtinusį Anykščių muziejų. Pasak R. Guobio, pastebėjęs E. Smetoną pradedantį rytą su malda, jis įsitikinęs, kad pamaldžiam žmogui kiekviena diena buvusi itin prasminga.

Paskutinius du savo gyvenimo dešimtmečius pašventęs laisvės kovos bendražygių atminimo įamžinimui, E. Smetona kaskart prisimenamas kaip įvairių organizacijų atstovas ir iniciatyvų autorius.

Prie Lietuvos partizano kapo - jo artimieji ir bendražygiai

Per metus, praėjusius po jo mirties, net šešiose naujose knygose buvo pristatomas jo gyvenimas ir nuopelnai, publikuoti prisiminimai. Gausus ir turtingas jo asmeninis archyvas dar laukia tyrėjų.

-anykstenai.lt

Rasos Bražėnaitės nuotraukos

 
 
    Atgal...