2010-iesiems baigiantis po Anykščių kraštą keliavę šiauliečiai dalijasi čia patirtais įspūdžiais, kuriuos smalsu sužinoti ir anykštėnams. Vasario 4-osios numeryje "Šiaulių kraštas" spausdina šią Danieliaus BALČIŪNO publikaciją.

Iš kelionės "Piligrimų maršrutu"

Neramaus būdo esame mes – lietuviai: vasara, žiema, pavasario ar rudens lietūs, – mūsų kojos kilojasi į kelią, nes dvasia ilgisi erdvės, naujų įspūdžių, akys – platesnių horizontų.

Štai ir mes – nerimstantys šiauliečiai keliautojai (kartu ir keli gidai, panorėję susipažinti su nauju turistiniu maršrutu), nors lapkričio pabaigoje jau iškrito pirmas sniegas, patraukėme į Anykščių kraštą, pasiryžę aplankyti jo naujus objektus.

Ar ten karūnuotas ir palaidotas Mindaugas?

Pakeliui trumpam stabtelėję Naudvario dvare – inžinieriaus, tiltų ir tunelių statytojo Stanislovo Kerbedžio (1810-1899) gimtinėje, dar apžiūrėję ir Staniūnų kaimo karo aukų memorialą, stogastulpius, traukėme gilyn į Anykščių rajoną.

Pravažiavus Troškūnų bažnyčią, vienuolyno kompleksą, jau pasimato Aukštaitijos kalneliai.

Netrukus vienoje pakalnėje radome Kultūros paveldo ženklą, kviečiantį prie naujai atrasto (Lietuvos piliakalnio sąraše nesančio) Palatavio piliakalnio.

Iki jo, grožėdamiesi pirmu sniegu pražilusiu mišku, vieno kilometro kelią nužygiavę pėsčiomis, apsidžiaugėme išvydę senų medžių paunksnėje naujai įrengtą sustojimo aikštelę, joje – vėlgi informacinį stendą, o netoliese – naujus, plačius laiptus į piliakalnį, ant kurio, pasak istoriko Tomo Baranausko, buvo krikštytas ir karūnuotas DLK kunigaikštis Mindaugas!

Be abejonės: kiekvienas mūsų, mindamas tos žemės velėną, svajojome bent akimirkai nusikelti į tuos laikus, patirti tuos jausmus, kuriais tada gyveno senos mūsų protėvių kartos! Aiškintis, teisingi tie faktai ar ne – istorikų reikalas. O mes jautėme dėkingumą to krašto žmonėms, taip gražiai sutvarkiusiems šį naujai atrastą objektą.

Prie Puntuko brolio

Tik įvažiavus į Anykščius ir pasukus Kavarsko link, – vėl rodyklė. Ji kviečia prie Puntuko brolio!

Vėl takas veda mišku, per upelį. Pagaliau gana gausus mūsų būrys jau stovi prie didžiulio riedulio, kurio, pagal Anykščių legendas, matosi tik pati viršūnė. Ratu apstoję tą didžiulį riedulį, mes stebimės ir samprotaujame: ar nevertėtų bent kastuvais patikrinti, kiek giliai į žemę įsmigo šis "ugnies kamuoliu" kritęs Puntuko brolis? Gal šis "senelis" čia po žeme tūkstantmečiais dūsauja, kad Lietuvos akmenų karaliaus – didžiausio riedulio karūna nepelnytai puikuojasi ant Barstyčio akmens viršugalvio?

Ir vėl — protėvių taku

Tarsi laiptais į tolimą praeitį, nusileisdami ir vėl pakildami Šeimyniškėlių piliakalnio šlaitais, kopiame į garsųjį Vorutos piliakalnį, ant kurio stovėjusi Mindaugo pilis.

Istorikai vis dar spėlioja, kur palaidoti mūsų didieji kunigaikščiai? Gal čia? Juk, atvažiuojant nuo Svėdasų, Vorutos piliakalnis tikrai atrodo kaip didingas Mindaugo kapas. Gal todėl ir anykštėnas rašytojas Antanas Vienuolis "Anykščių padavimuose" rašo: "Turtingas ir galingas buvo ir Mindaugo palikuonis, Vorutos valdovas bajoras Nykštys. Jo dvarų žemės ir miškai siekė abiem Šventosios krantais toli į pietus ir į šiaurę".

Koks tas Šiaulių kaimas?

Ekskursijos dalyvius domino dar vienas objektas – mūsų miesto vardą turintis Anykščių rajono kaimas.

Daug ką apie Šiaulių kaimo istoriją sužinojome, pakalbinę vietinį ūkininką – mokytoją pensininką Joną Petronį, čia su broliais Juozu ir Antanu dabar valdantį 40 ha ūkį. Bendraudami, mes išgirdome įdomias istorijas apie žmonių likimus, Rubikių plytinės istoriją, paties Šiaulių kaimo prijungimą prie Rubikių (čia prisiminėme, jog apie tai rašė ir "Šiaulių kraštas"), apie siauruką geležinkelį, kurio paskutinė stotelė (simboliška!) – ties kapinėmis...

Mokytojas mums papasakojo ir A. Vienuolio užrašytą legendą apie tai, kaip šiose apylinkėse plėšikavę kalavijuočiai, kaip jie išniekinę, užgesinę ežero saloje vaidilučių kūrentą šventąją ugnį, o belaisvė vaidilutė Kristina, verčiama užpuolėjus vesti "tiesiausiu keliu" į Vorutos pilį, nuvedė juos į žūtį.

Antai, pažvelk!..

Į Anykščių kraštą atkeliavusiems didelė naujovė – kitoje Rubikių ežero pusėje, Bijeikių kaimo laukuose, ant aukšto kalno 2010 metų liepą pastatytas 15 metrų aukščio metalinis apžvalgos bokštas, nuo kurio gerai matosi Bijeikių piliakalnis, ežero salos (o jų – net 16!), kelių bažnyčių bokštai, aplinkinių kaimų ir miestelių panoramos. Apžvalgos bokšte įrengti trys informaciniai stendai – informacija apie apylinkes 10-15 kilometrų spinduliu! Nesinori lipti žemėn!..

„Tu vainiką nupynei“

Ant paminklo Antanui Baranauskui yra žodžiai: "Tu vainiką nupynei ir ant Anykščių uždėjai!" Tai, ko gero, anykštėnų padėka žemiečiui už poemą "Anykščių šilelis". Iš paminklo vyskupas žiūri kiton Vilniaus gatvės pusėn, kur 11-tame name neseniai įkurtas Sakralinio meno centras ir Angelų muziejus. Toks muziejus – pirmas Lietuvoje. Jam pradžią ir pagrindą davė kultūros mecenatės Beatričės Kleizaitės-Vasaris net 30 metų kaupta angeliukų kolekcija. Daug eksponatų dovanojo profesionalūs menininkai – Stanislovas Kuzma, Ramunė Vėliuvienė, Leonardas Gutauskas, Jurga Ivanauskaitė ir senesnės kartos tautodailininkai. Tarp 160-ties angelų čia galima pamatyti atkeliavusių ir iš įvairių kitų šalių – Indijos, Afrikos, Italijos.

Anykščių kraštas – turtingas muziejų, bet atvykusius svečius, be abejo, visuomet pradžiugina nauji, neįprasti.

Kas ten klega ant Kalitos kalno?

"Ten, kur šiandien Šventosios ir Anykštos trikampyje įsikūręs Anykščių miestelis, pačioje aukštojoje vietoje, ant Kalitos kalno, kadaise buvo didelis bajoro Nykščio dvaras, o netoliese kalnuose – jo saugoma pilis Voruta", – rašė A. Vienuolis legendoje.

Šiandien ant to kalno, Anykštos upelio krante, įrengta Vasaros rogučių trasa. Nors spaudė šaltukas, tačiau lankytojai su džiaugsmingu klegesiu leidosi ja, kai kurie net ir po keletą kartų! Nors toje net 330 ilgio metalinėje (vokiečių konstrukcijos) trasoje yra net keturi staigūs posūkiai ir joje galimas 40-ties km/val. greitis, tačiau ji saugi, patogi: keleiviai rogutėse į statų krantą užkeliami keltuvu. Ši trasa pripažinta sėkmingiausiu 2009 metų projektu.

Šalia jos tądien dvi sniego patrankos jau ruošė žiemai dvi Nusileidimo slidėmis trasas, papildomai pildamos sniegą. Dabar jų teikiamais malonumais jau, kaip matėme per televiziją, jau džiaugiasi šimtai čia apsilankiusiųjų.

Garbė anykštėnams, saugantiems savo kultūrą, meną, žymių kraštiečių atminimą, sumaniai išnaudojantiems krašto reljefą, surandantiems vis naujus istorinio paveldo objektus, viliojančius turistus gamtos grožiu!