Anykščių regioninio parko direkcijos surengtam atviram lajų tako konkursui iš viso buvo pateikta 15 projektinių idėjų. Konkurso vertinimo komisija nugalėtoju išrinko darbą "Žalčio takas", kurio autoriai architektai Džiugas Kisielius, Ignas Lukauskas, Gintarė Gumenikovaitė ir Karolis Radiūnas.

Beje, du šio projekto autoriai – I. Lukauskas ir D. Kisielius kartu su Kęstučiu Kisieliumi ir Natalija Baran yra parengę Vilniaus Lukiškių aikštės sutvarkymo projektą, kuris laimėjo šios istorinės erdvės architektūrinio pertvarkymo konkursą.

Dienraštis "Lietuvos rytas" 2011 m. spalio 10 d. numeryje priede "Vartai" publikuoja Sauliaus Jarmalio straipsnį apie lajų taką Anykščių šilelyje.

Anykščių šilelis jo lankytojams turėtų atsiverti visiškai naujai. Jau ryškėja būsimojo medžių lajų tako kontūrai, ir šį taką, nusidrieksiantį ties šilelio medžių viršūnėmis, tikimasi atverti po pusantrų metų.

Architektūriniam Anykščių šilelio medžių lajų tako konkursui darbus pateikė 15 architektų studijų. Vieni čia mato modernų statinį, kiti linksta prie santūrių lietuviškam kraštovaizdžiui būdingų formų. Aišku viena – vaizdai čia visiems užgniauš kvapą ir lipti aukštyn prireiks daugiau drąsos.

Tokie takai itin populiarūs Vokietijoje, Austrijoje. Jais pasivaikščioti galima JAV, Kanados, Australijos nacionaliniuose parkuose. Kaimyninėje Latvijoje, Jūrmaloje, neseniai iškilo kvapą gniaužiantis apžvalgos bokštas.

Kvapą gniaužiantys vaizdai

„Ne viename Lietuvos draustinyje yra nutiesti specialūs takai, todėl lankytojai gali iš arčiau susipažinti su itin retais augalais ir gyvūnais.

Čia taip pat bus pažintinis takas, tik jis drieksis ne žeme, o ties medžių viršūnėmis. Žmonės galės iš arčiau pažvelgti, kas dedasi ten, viršuje. Kiek žinau, toks takas bus pirmasis Rytų Europoje”, – įsitikinęs Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.

Jis pripažino, kad dėl skubos gauti Europos Sąjungos paramą šiam projektui apie jį su visuomene buvo per mažai diskutuojama.

Nenuostabu, jog ambicingas projektas jau kritikuojamas – pirmiausia dėl to, kad galbūt jam ne vieta jautriausioje ir vertingiausioje vietoje – Anykščių šilelyje. Tako idėja palaikoma, bet jį siūloma įrengti kokiame nors kitame miške.

„Daug geriau, kai pramogos sutelkiamos vienoje vietoje, kad žmonės į Anykščių šilelį važiuotų ne tik Puntuko akmens pasižiūrėti. Bet čia jau nutiesti keliai, parengta infrastruktūra.

Jeigu taką reikėtų įrengti kitur, tektų galvoti apie privažiavimą – taip gamtai būtų padaryta dar didesnė žala. Manau, kad takas ties medžių viršūnėmis mažiau pakenks gamtai nei išasfaltuoti takai ant žemės”, – aiškino S. Obelevičius.

Nerimauja dėl žalos gamtai

Būtent dėl žalos gamtai labiausiai nerimaujama, mat įrengti daugiau nei 20 metrų aukščio atramas takui reikės sunkios technikos – kad kranai galėtų privažiuoti, prireiks paaukoti dalį medžių.

„Šis projektas atrodo įdomus, tačiau viena yra pateikti viziją, nubrėžti įsivaizduojamą taką ir atramas, o kas kita – jas realiai įrengti. Tam reikės erdvių privažiavimų ir dėl to nukentės miškas. Nebent kas nors pasiūlytų konstrukcijas nuleisti sraigtasparniu”, – svarstė architektas Šarūnas Kiaunė.

Jis šioje srityje patirties jau turi – neseniai atvertas Š. Kiaunės projektavimo studijos sukurtas apžvalgos takas, nuo skardžio pakylantis aukštai virš Zaraso ežero.

S. Obelevičius buvo atviras – iš tiesų šiek tiek augalijos nukentės, galbūt teks pašalinti kelis menkaverčius medžius.

„Bet tai yra ekologinis projektas, kuris padės žmonėms geriau pažinti gamtą ir suprasti, kad nevalia miške palikti nuorūkos ar bambalio.

Tikslas yra parodyti ne šiaip kokį nors mišką, o ypatingą Anykščių šilelį. Užsienyje tokie takai įrengiami nacionaliniuose parkuose”, – pažymėjo S. Obelevičius.

Vingiuos pusę kilometro

Numatyta, kad iki pusės kilometro ilgio medžių lajų takas vingiuos 7-23 metrų aukštyje. Kur drieksis takas, sprendžia projektus siūlantys architektai.

Kadangi šioje vietoje stūkso miškininkams nebereikalingas priešgaisrinio stebėjimo bokštas, įrengiant taką planuojama ir jį panaudoti, turistai galės įkopę į bokštą dar iš aukščiau pasižvalgyti. Kai kuriuose projektuose takas nusidriekia iki Šventosios upės.

Taip pat bus įrengti infocentras, informaciniai stendai. Planuojama, kad projektas kainuos apie 5 milijonus litų.

Projektai šiuo metu eksponuojami Technikos ir energetikos muziejuje Vilniuje.

Žvilgsnis į Zaraso ežerą

Zarasų gyventojai ir miesto svečiai vaizdingomis apylinkėmis gali grožėtis nuo neįprasto statinio – virš Zaraso ežero pakrantės iškilusio apžvalgos tako. Šis 34 metrų ilgio takas, virš ežero iškilęs 17 metrų, – pirmasis Lietuvoje.

„Iš pradžių miesto savivaldybė šioje vietoje norėjo matyti fontaną. Tačiau įvertinę, kad tai viena nedaugelio vietų, kurioje per miestą važiuojantys svečiai gali pažvelgti į ežerą, pasiūlėme apžvalgos tako idėją. Be to, ši vieta yra šalia judraus kelio Kaunas-Daugpilis.

Pasirinkome tako idėją, o ne balkoną, kad čia stabtelėję žmonės ne tik apsižvalgytų, bet ir užsuktų į informacijos centrą, daugiau sužinotų apie Zarasų kraštą. Apžvalgos takas juos nuveda ten”, – sakė taką projektavęs Šarūnas Kiaunė.