"Angelai negarantuoja rojaus žemėje" – taip pavadintą pasakojimą apie Anykščių rajone gyvenantį ir kuriantį menininką Valdą PELEGRIMĄ "Lietuvos ryto" "Vartų" priede 2012 m. vasario 20 d. paskelbė žurnalistė Danutė Jonušienė.

Radai miške nulaužtą įdomią šaką, parsinešk namo, išdžiovink. Iš lentos padaryk šviestuvą, lentyną. Taip anykštėnas drožėjas Valdas Pelegrimas (52 m.) pataria tiems, kurie svajoja įdomiai įsirengti savo kampą neturėdami daug pinigų.

 
Ruošdamasis kokiai nors mugei V. Pelegrimas meistrauja medinius angelus nuleistais sparnais. Pasmodų kaime, maždaug 7 kilometrai nuo Anykščių, klojime įsirengęs dirbtuvę drožėjas tomis dienomis neatsigina dulkių.

Jos skverbiasi į nosį, nubalina plaukus, odą, net akinių stiklai būna jomis aplipę.

Šiemet prekyba apmirė

Iš ąžuolo padaryti angelai būna tamsesnės spalvos ir rimtesni, o iš uosio – šviesesni ir linksmesni. Buvo laikai, kai ieškodami dovanų Anykščiuose žmonės noriai pirkdavo angelus, kurių šimtus į pasaulį yra paleidęs V. Pelegrimas.

Anksčiau kasmet kalnus rąstų sudroždavęs vyras užmiršdavo per darbus net papietauti. V. Pelegrimo įkurtoje dailės galerijoje neužsiverdavo durys nuo lankytojų. Dabar ši prekyba gerokai apmirė. Bet amatininkas V. Pelegrimas nenusimena.

Gamina net medinius indus

Turėdamas daugiau laisvo laiko, jis pažadėjo savo žmonai Rūtai šiek tiek pagražinti buitį. Savo žodį vyras ištesėjo – klijuoja, tekina, aliejumi blizgina medį.

Nušlifavęs lentą ir išgręžęs joje penkias skyles, prie kurių pritvirtino elektros lemputes, V. Pelegrimas padarė šviestuvą. Jį pakabino virtuvėje.

Aptikęs nereikalingų lentgalių, vyras iš jų pagamino padėklų. Ant jų galima padėti karštą puodą, patogu pjaustyti sūrį, dešrą ar kumpį.

Svarbiausia – tokių indų nereikia plauti. Tik nušluostai trupinius, ir jie vėl švarūs.

Mintis, kad mediniai indai gali būti stiprūs, tol vyro neapleido, kol jis išmoko klijuoti medieną ir iš jos gaminti puodus bei dubenis.

Puodžių karaliumi pravardžiuojamas vyras tokiuose induose laiko birius produktus: cukrų, miltus, kruopas.

„Ar tokie indai nepraleidžia vandens?” – pasiteiravau tautodailininko.

„Ne, tik nepatariu raugti agurkų, nes medis gali išbrinkti”, – paaiškino meistras.

Kai namų virtuvėje trūko kėdžių, V. Pelegrimas pagalvojo, kad pasienyje pravers suolas. Tik reikia gerai nušlifuoti lentą, kad nebūtų rakščių.

Lova – tik iš ąžuolo

Vyro galva pilna idėjų, kaip neturint daug pinigų susitvarkyti buitį. Radęs miške nulūžusią šaką, jis parsineša namo, išdžiovina, o vėliau žiūri, kas iš jos gali išeiti.

„Meistraujant negalima skubėti. Medis turi būti išdžiūvęs. Jeigu krumpliais pabeldus girdėti skambus garsas, viskas gerai, o jei duslus – reikia palaukti”, – patarė V. Pelegrimas.

Kitas nagingo vyro priminimas – medis nemėgsta plaktuko, kalant vinį jis skils, todėl geriau naudoti grąžtą ir medvaržčius.

Sumanęs pasidaryti lovą, V. Pelegrimas nežinojo, kad kiekvienas medis skleidžia tam tikrą energiją.

Daugiau nei dvi savaites jis sugaišo, kol iš uosio sunėrė lovos rėmą.

Tada atsitiktinai paėmęs į rankas vieną knygą perskaitė, kad uosis atima, sugeria jėgas.

„Jei būčiau tai žinojęs. Reikėjo daryti lovą iš ąžuolo. Sakoma, kad jis suteikia stiprybės, o vyrui to juk reikia”, – šmaikščiai kalbėjo tautodailininkas, prieš dešimtmetį iš Kauno persikėlęs į Anykščius.