Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2012-04-30   Kovoję už Lietuvos Laisvę: Algimanto partizanų apygardos 65-metis
 
 

2012 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenarinio posėdžio metu buvo priimta rezoliucija „Dėl istorinių datų sukakčių paminėjimo“. Dokumentu yra kviečiamos valstybės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės, bendruomenės ir visi Lietuvos piliečiai aktyviai dalyvauti stiprinant sąmoningos pilietybės dvasią, paminėti istorinių įvykių sukaktis.

Sovietinės okupacijos laikotarpiu Lietuvoje kaip vienas aukščiausio pilietiško sąmoningumo pavyzdžių buvo mūsų tautos partizanai, kovoję už demokratijos principais grindžiamą laisvos Lietuvos gyvenimą. Šiemet minime 65-ąsias Algimanto partizanų apygardos metines.

1947 m. gegužės 1 d. įkurta apygarda tuo metu buvo pagrindinė Aukštaitijos kovotojus vienijusi organizacija. Apygardos teritorijoje įsikūrė Šiaurės Rytų Lietuvos srities partizanų vadovybė, čia vykdavo svarbiausi Aukštaitijos partizanų vadų sąskrydžiai, pasitarimai.

Algimanto apygardą sudarė Žalioji, Kunigaikščio Margio ir Šarūno rinktinės, veikusios tuometinėse Kupiškio, Pasvalio, Panevėžio, Rokiškio, Anykščių apskrityse.

Naujai įkurtos apygardos vadu tapo buvęs Šarūno rinktinės vadas Antanas Slučka-Šarūnas. Pagrindinės ryšininkės pareigas ėjo Onutė Žiemytė-Živilė. Algimanto apygardos štabo viršininku buvo paskirtas Antanas Palavenis-Skirmantas, adjutantu – Antanas Kisielius-Sakalas, Visuomeninės dalies viršininku – Jurgis Urbonas-Lakštutis.

Apygardos vadas A. Slučka-Šarūnas aktyviai palaikė ginkluotojo pogrindžio centralizacijos idėją, prisidėjo prie Vyriausiosios partizanų vadovybės kūrimo. Jam vadovaujant buvo įvykdyta ne viena karinė operacija prieš okupantą, užverbuoti vertingi partizanų informatoriai MVD ir MGB įstaigose. Per užverbuotus agentus partizanams pavyko gauti informacijos apie dalį asmenų, dirbusių MGB agentais ir informatoriais, taip pat apie planuojamus karinius veiksmus.

Jurgis Urbonas-Lakštutis 1947 m. vasarą. VŽM nuotrauka

Leidžiant pogrindinę spaudą Algimanto apygardoje, itin daug dirbo apygardos štabo Visuomeninės dalies viršininkas J. Urbonas-Lakštutis, redagavęs didžiąją dalį ėjusių leidinių. Čia nepalankiomis partizaninio karo sąlygomis skleidėsi ir žymios partizanės Dianos Glemžaitės literatūrinis talentas. Apygardoje ėjo partizanų periodiniai leidiniai „Pragiedruliai“ ir „Partizanų kova“, buvo išleistas poezijos ir prozos žurnalas „Neįveiksi, sūnau, Šiaurės“, spaudinys „Pavergtos Šventosios kloniais“, satyrinis žurnalas „Istrebiteliada“.

Aktyvi partizanų veikla greitai patraukė okupacinių struktūrų dėmesį ir buvo sutelktos didelės pajėgos prieš laisvės kovotojus. Jau 1947 m. apygardos teritorijoje pradėjo veikti okupanto specialioji provokatorių grupė. 1949 m. ruduo tapo lemtingas apygardos partizanams. Tų metų lapkričio 1-2 dienomis MGB kariuomenė apsupo Šimonių girią ir sunaikino didžiąją dalį šiose apylinkėse buvusių partizanų bunkerių. Dauguma laisvės kovotojų žuvo, dalis buvo areštuoti. 1950 m. lapkričio 25 d. srities vado įsakymu Algimanto apygarda buvo panaikinta. Likę gyvi kovotojai įtraukti į Vytauto ir Vyčio apygardas.

Algimanto apygardos partizanų atlikti darbai paliko reikšmingą pėdsaką mūsų laisvės kovų istorijoje, jų pasiaukojimas tapo stipriu pilietiškumo ir patriotiškumo pavyzdžiu.

Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė
Lietuvos Respublikos Seimo narė

 
 
    Atgal...