1966–1970 m. mokėsi Pienionių (Anykščių r.) pradinėje mokykloje, 1970–1974 m. – Kavarsko (Anykščių r.) vidurinėje mokykloje, 1974–1977 m. baigė Panevėžio 5-ąją profesinę technikos mokyklą.

1977–1978 m. V. Survila dirbo Ignalinos rajone elektromonteriu. 1978–1981 m. jis atliko privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje.

1982–1985 m. jis buvo įmonės "Lietuvos žemės ūkio technika" Anykščių susivienijimo suvirintojas elektra ir dujomis. Nuo 1985 m. jis dirbo Anykščių mechanizuotoje kolonoje, Anykščių energetikos statybos įmonėje suvirintoju elektra ir dujomis.

Šiuo metu V. Survila gyvena Elmininkų kaime (Anykščių r.) ir kuria įvairaus formato medžio drožinius bei meninės ir buitinės kalvystės dirbinius. 2005–2011 m. jis buvo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbininkas, dirbo Arklio muziejaus Niūronyse kalviu, demonstruodavo kalvystės amatą, kūrė suvenyrines pasagėles, kryžius, saulutes.

Nuo vaikystės V. Survila mėgo piešti, drožinėti. Nuo 1989 m. jis dalyvauja tautodailės parodose, kur eksponuoja savo kūrinius, kuriuose dažniausiai derina drožtą medį ir kaltą metalą. Nuo 1991 m. jis yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Už Šv. Jono Nepomuko koplytstulpį Anykščių–Niūronių kelyje (1989 m.) jam buvo suteiktas liaudies meistro vardas.

Jis taip pat yra kasmetinių tautodailininkų parodų dalyvis, dalyvavo liaudies meistrų seminare-stovykloje (1989 m.), Arklio muziejaus surengtoje stovykloje Niūronyse (1999 m.), žemės ir miškų ūkio parodoje "Ką pasėsi 2000", savo drožinių parodą surengė Svėdasuose (2021 m.).

V. Survila sukūrė ir pagamino karuseles bei sūpuokles Arklio muziejuje Niūronyse (kartu su Jonu Tvardausku ir Pranu Petroniu), skulptūrinę kompoziciją – stogastulpį su Jėzaus Nazariečio statula Karčiuose (2008 m.), koplytstulpį su Šv. Jono Nepomuko figūra Bareišių kapinėse (2009 m.), Naujųjų Elmininkų kaimo koplytstulpį su kryžiumi (2010 m.), Narbūčių kaimo kapinių kryžių (2010 m.), stogastulpį su Šv. Pranciškaus statula ir kryžiumi Baltakių šeimos sodybvietėje Latavėnuose (2011 m.), dekoratyvinę sūpuoklių kompoziciją "Gaspadorius ir žirgeliai" Arklio muziejuje Niūronyse (2015 m.). Angelų muziejuje Anykščiuose saugomi du V. Survilos išdrožti angelai.

V. Survila apdovanotas diplomu už sėkmingą kaimo amatų plėtojimą ir aktyvų dalyvavimą parodos renginiuose.

Laisvalaikį skiria medžio drožybai.

Vedęs, žmona Irena Dilytė-Survilienė (g. 1962 m.). Dukterys: Aurika Survilaitė-Valančiūnienė (g. 1987 m.) ir Simona Survilaitė-Matikiūnė (g. 1991 m.).