Silvestras GREBNICKAS
  Gimimo data: 1930-03-24
Gimimo vietovė: Pavarių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Inžinierius, vadovas

2018-08-14   |   Spausdinti

Tėvai: Justinas Grebnickas (1902–1978) – neturtingas ūkininkas, vėliau samdomas darbininkas, ir Teklė Bartaševičiūtė-Grebnickienė (1904–1987) – žemdirbė. Šeimoje užaugo 9 vaikai, dar trys mirė maži. Brolis Pranciškus Vytautas Grebnickas (1939–2004) – tarnautojas, seserys: Stasė Grebnickaitė-Platūkienė (1933–2013) – maisto pramonės technologė, literatė, Teklė Jadvyga Grebnickaitė (1935–1961) – žemdirbė, Eugenija Veronika Grebnickaitė-Pilinkienė (g. 1936 m.) – medikė ir literatė, Joana Grebnickaitė-Rapalienė – buhalterė, Paulina Grebnickaitė-Čeponienė (g. 1942 m.) – agronomė, Katryna Grebnickaitė-Kalašnikovienė (g. 1943 m.) – mezgėja, Vanda Grebnickaitė-Šatkuvienė (1947–2016) – filologė.

Nuo 1937 m. mokėsi Pavarių pradžios mokykloje, 1946 m. baigė 6 klases Anykščių gimnazijoje. 1946–1947 m. baigė vienerių metų Vilniaus matininkų kursus prie Žemės tvarkymo ir sėjomainos valdybos, įgijo matininko specialybę.

1947–1952 m. S. Grebnickas dirbo matininku Milašaičių kaime (Plungės r.), paskui buvo žemėtvarkininkas Latvijoje, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje (Rusija). Jis neakivaizdžiai tęsė studijas Kauno žemės ūkio technikume ir 1959 m. įgijo žemėtvarkininko specialybę

1952–1955 m. jis atliko privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje tankistų daliniuose Žitomiro srityje (Ukraina).

1955–1959 m. S. Grebnickas dirbo Ignalinos melioracijos statybos montavimo valdyboje darbų vykdytoju, melioracijos inžinieriumi, 1959–1965 m. buvo Anykščių melioracijos statybos montavimo valdybos inžinierius, paskui – direktorius. 1965–1970 m. jis dirbo kitose melioracijos įmonėse.

Dirbdamas nuo 1960 m. jis neakivaizdžiai studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje ir 1970 m. įgijo hidrotechnikos inžinieriaus išsilavinimą.

Nuo 1970 m. iki gyvenimo pabaigos S. Grebnickas gyveno ir dirbo Šiauliuose. Jis buvo Šiaulių vandens ūkio projektavimo instituto inžinierius geodezininkas. Radviliškio rajone pagal savo projektą jis pastatė hidroelektrinę, stažavosi Bulgarijoje, Rumunijoje, Vengrijoje. 1980 m. baigęs Šiaulių marksizmo-leninizmo institutą, jis buvo Respublikinės "Žinijos" draugijos lektorius propagandistas, skaitė paskaitas mokslinėmis temomis.

Paskutiniais gyvenimo metais jis buvo Šiaulių namų statybos kombinato vyriausiasis inžinierius geodezininkas, vadovavo Šiaulių miesto ligoninės statybos geodezijos darbams.

Jis tęsė studijas Lietuvos žemės ūkio akademijos aspirantūroje, parašė disertaciją, bet sunkiai susirgęs jos apsiginti nebespėjo.

Laisvalaikiu domėjosi muzika, mokėjo groti gitara ir akordeonu, daug keliaudavo.

Vedė 1956 m., žmona Irena Dundulytė-Grebnickienė – buhalterė. Vaikų neturėjo.

Mirė 1983 m. vasario 8 d. Anykščiuose. Palaidotas Anykščių senosiose kapinėse giminės kape. Pilko šlifuoto akmens steloje iškaltas įrašas: "Grebnickas / Silvestras 1930–1983 / Pranciškus / Vytautas 1939–2004".

S. Grebnicko gyvenimas ir veikla pristatyti Eugenijos Pilinkienės prisiminimų knygose "Pėdsakai žemėje" (2006 m.) ir "Pavariai prie Variaus" (2014 m.).