Tėvai: Alfonsas Masevičius (?–1941) – vaistininkas, šaulys, bolševikų nukankintas Panevėžyje, ir Janina Kontrimavičiūtė-Masevičienė. Broliai: Alfonsas Masevičius (g. 1938 m.) ir Antanas Masevičius (g. 1940 m.).

1964 m. baigė studijas Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos išsilavinimą.

J. Meškauskienė dirbo mokytoja įvairiose Kėdainių miesto mokyklose, Kauno technologinio technikumo Kėdainių filialo techninės bibliotekos vedėja ir dėstytoja.

Vėliau ji 12 metų dirbo "Žinijos" draugijos Kėdainių rajono skyriaus atsakingąja sekretore, apie 1989 m. buvo Lietuvos gamtos apsaugos draugijos Kėdainių rajono skyriaus atsakingoji sekretorė.

Nuo 1999 m. J. Meškauskienė rašo apsakymus, apybraižas, yra Kėdainių literatų klubo "Varsna" narė.

Jos kūryba buvo spausdinta Kėdainių literatų kūrybos almanache "Varsna" (2001 m.) ir prisiminimų apie Angelę Keturakytę-Baltrūnienę knygoje "Tu esi vien tu" (2008 m.). Ji išleido romaną "Jos gyvenimo knyga" (2004 m.).

1988–1990 m. J. Meškauskienė dalyvavo Lietuvos Atgimimo veikloje, kartu su vyru buvo viena iš Lietuvos Sąjūdžio steigimo iniciatorių Kėdainių rajone. Ji yra šaulė, Lietuvos šaulių sąjungos Kėdainių P. Lukšio kuopos narė. Jos iniciatyva 1989 m. pavasarį Kėdainių priemiestyje buvo pradėtas sodinti Tautinio atgimimo Kėdainių ąžuolynas – pasodinti pirmieji 1 tūkst. ąžuoliukų. Ąžuolynas sodinamas iki šiol.

Buvo ištekėjusi, vyras Ignas Meškauskas (1923–2023) – teisininkas advokatas, visuomenininkas, šaulys. Liko našlė.