Tėvai: Stasys Šiaučiulis (?–2004) ir Ona Juodzevičiūtė-Šiaučiulienė iš Plepiškių – žemdirbiai. Užaugo jauniausias keturių vaikų šeimoje. Broliai: Saulius Šiaučiulis (g. 1953 m.) – radijo elektronikos inžinierius, kariškis, atsargos majoras, ir ? Šiaučiulis – vairuotojas, sesuo Virginija Šiaučiulytė-Jasionienė – ekonomistė statistikė.

1982–1986 m. baigė Utenos politechnikumą.

Nuo 1990 m. lapkričio 19 d. iki šiol V. Šiaučiulis yra Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos pareigūnas. 1991–1993 m. jis buvo jaunesnysis leitenantas, 1993–1995 m. –  leitenantas, 1995–1997 m. – vyresnysis leitenantas, 1997–2000 m. – kapitonas, 2000–2005 m. – majoras, 2005–2011 m. – pulkininkas leitenantas, nuo 2011 m. yra pulkininkas.

1990–1991 m. jis buvo Krašto apsaugos departamento Turmanto (Zarasų r.) geležinkelio stoties pasienio kontrolės posto-pamainos viršinininkas, 1991–1992 m. – Krašto apsaugos departamento mokomojo junginio ryšių tarnybos viršininkas.

1992–1994 m. V. Šiaučiulis tarnavo LKB Ryšių tarnybos viršininku. 1994–1995 m. jis buvo Lietuvos kariuomenės generalinio štabo Kovinio aprūpinimo valdybos Ryšių ir automatizacijos skyriaus vyriausiasis specialistas.

1993 m. jis mokėsi JAV gynybos kalbų institute, kur baigė anglų kalbos kursus, taip pat JAV armijos departamento mokymo centre kompiuterinių pagrindų ir technologijų, o JAV armijos ryšių centre baigė ryšininkų bazinį kursą.
 
1995–1998 m. V. Šiaučiulis tarnavo NATO štabe Belgijos Karalystėje, kur buvo Lietuvos Respublikos ryšio karininkas Partnerystės koordinavimo štabe.

1998–1999 m. jis buvo Generalinio štabo Karinio bendradarbiavimo valdybos Civilinių operacijų skyriaus viršininkas, 1999–2000 m. – šios valdybos Karinio bendradarbiavimo skyriaus viršininkas, 2000–2002 m. – Generalinio štabo J-5, NATO ir bendradarbiavimo planų skyriaus viršininkas.

2002 m. jis baigė studijas Generolo Jono Žemaičio karo akademijoje pagal motorizuotų šaulių programą, įgijo aukštąjį kariškio išsilavinimą.

2002 m. pusę metų V. Šiaučiulis tarnavo ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) misijoje Gruzijoje.

2005–2008 m. jis atliko tarnybą Lietuvos kariuomenės vado sekretoriato atstovavimo grupėje, buvo Baltijos gynybos koledžo Tartu (Estija) instruktorius. 2004–2005 m. jis taip pat studijavo Baltijos gynybos koledže, kur baigė jungtinį vadų ir generalinio štabo karininkų kursą.

2008–2010 m. V. Šiaučiulis buvo Lietuvos kariuomenės Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos bataliono, dislokuoto Rukloje (Jonavos r.), vadas.

2010–2011 m. jis buvo Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabo Logistikos, ryšių ir informacinių sistemų departamento direktorius, 2011–2014 m. – Ginkluotės ir valdymo sistemų departamento direktorius. 2014–2017 m. jis dirbo gynybos atašė Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Paskirtas 2017 m. rugpjūčio 1 d., 2017–2018 m. V. Šiaučiulis buvo Krašto apsaugos ministerijos Pajėgumų ir ginkluotės  departamento generalinis direktorius. Jis buvo atsakingas už karybos srities standartizavimą, atliko Lietuvos kariuomenės transformacijos vadovo ir Nacionalinio ginkluotės direktoriaus funkcijas.

Nuo 2018 m. V. Šiaučiulis buvo Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos vyriausiasis patarėjas, kol išėjo į atsargą, yra atsargos pulkininkas.

V. Šiaučiulis apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992 m.) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (1995 m., tarp 79 pirmųjų asmenų, kuriems buvo įteiktas šis naujas valstybinis apdovanojimas), kariuomenės lygmens medaliu "Už nuopelnus" (2004 m.) ir "Už pasižymėjimą".

Jis taip pat yra apdovanotas garbės ženklu "Geležinis Vilkas" už ypatingus nuopelnus organizuojant ir kuriant Lietuvos kariuomenės brigadą "Geležinis Vilkas" (1994 m.), atminimo ženklu "Už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga" (2003 m.), įvairiomis padėkomis.

Vedęs, žmona Aušra Šiaučiulienė. Sūnūs: Gustas Šiaučiulis ir Ignas Šiaučiulis.