1945–1949 m. mokėsi Lazdinių (Švenčionių r.) pradinėje mokykloje, 1949–1952 m. – Adutiškio (Švenčionių r.) septynmetėje mokykloje, 1952–1956 m. baigė Adutiškio vidurinę mokyklą. 1959–1964 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo išsilavinimą.

1964–1971 m. V. Lukša dirbo Veprių (Ukmergės r.) vidurinės mokyklos direktoriumi.

1971–1974 m. jis gyveno Anykščių rajone, Juostininkuose, čia sukūrė šeimą ir dirbo Juostininkų aštuonmetės mokyklos direktoriumi. Jis įrenginėjo baigtą statyti naują mokyklos pastatą, sukaupė jam baldus ir mokyklinį inventorių.

1974–1975 m. V. Lukša buvo Šiaulių 2-osios internatinės vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas. 1975–1984 m. jis dirbo Veprių 5-osios vidurinės kaimo profesinės technikos mokyklos mokymo dalies vedėju, 1984–1989 m. buvo Veprių 65-osios vidurinės profesinės technikos mokyklos mokymo dalies vedėjas. 1989–1991 m. jis dirbo Veprių vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju mokymo ir auklėjimo reikalams, 1991–1992 m. buvo direktoriaus pavaduotojas ugdymo reikalams.

1994–1995 m. V. Lukša dirbo Visagino "Atžalyno" vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos mokytoju, nuo 1995 m. buvo Visagino miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas, kol išėjo į pensiją ir grįžo gyventi į Sietynų kaimą šalia Veprių. 2006–2011 m. jis dirbo Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Sližių filialo vyresniuoju bibliotekininku, kol išėjo į pensiją.

V. Lukša dalyvavo politinėje veikloje, buvo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys. Jis buvo aktyvus visuomenininkas, Veprių bendruomenės pirmininkas.

Jis rašė eiles, buvo Lietuvos mokytojų literatų draugijos "Spindulys" narys ir šios draugijos pirmininkas, Rytų Lietuvos poetų sambūrio dalyvis.

V. Lukša sudarė ir išleido 2007 m. vykusio poezijos konkurso dalyvių poezijos rinkinį "Žydinčios vyšnios šakelė" (2007 m.), Ukmergės rajono 1982–1993 m. "Poezijos pavasarėlių" laureatų kūrybos almanachą "Ten, kur Šventoji melsvą juostą pina" (2007 m.).

V. Lukšos poezijos rinkiniai:

1995 m. – "Žvilgsnių dalybos".

1996 m. – "Vėluojantis aidas".

1997 m. – "Vardu tave šaukiu", "Vilčių pašvaistės", "Viršūnių tiltai".

1998 m. – "Vėrinys", "Vieversių žemėj" (eilėraščiai vaikams), "Tau vienai...".

1999 m. – "Vaivorykščių šviesos", "Vatinės kulkos" (parodijos ir epigramos), "Vaško lašai".

2000 m. – "Veidrodukai" (eilėraščiai vaikams), "Rinktinė".

2001 m. – "Vakaro laiškai", "Vėjų rožė", "Ir bitutei širdį sopa".

2002 m. – "Lapkričio žemuogės", "Žiūrėjimas nusigręžus".

2004 m. – "Tarp dangaus ir žemės".

2005 m. – "Džiaugsmo lizdai".

2006 m. – "Ir aš esu visų".

2007 m. – "Lyg žilos žuvėdros", "Nuo žodžio lig šviesos".

2009 m. – "Esybės blyksniai : haiku", "Metų autografai".

2018 m. – "Aš atėjau iš vieversio giesmės : eilėraščių rinktinė".

Jo kūryba taip pat spausdinta Visagino autorių kūrybos almanachuose "Visaginskije zori" ("Visagino aušros", rusų kalba, 1998, 2000, 2002 m.), Ukmergės literatų kūrybos rinkiniuose "Ties Vilkmerge" (2003 m.), Lietuvos mokytojų ir kultūros darbuotojų kūrybos almanachuose "Lėkimas virš žemės" (2005 m.) ir "Ties spalio taku" (2006 m.), teminiuose poezijos rinkiniuose "Balta vyšnia iš pavasario to..." (2005 m.), "Riešutėliai" (2005 m.) ir "Ašara Dievo aky" (2008 m.), Anykštijos autorių meilės lyrikos sutelktinėje "Išpažįstame šį jausmą ir meile vadiname" (2007 m.). Jis taip pat parašė ir paskelbė spaudoje apie 200 straipsnių.

Pagal V. Lukšos eiles yra sukurta dainų: Tado Daškevičiaus "Naktų saldumas neapkarto", Sauliaus Šiaučiulio "Kelias į mokyklą", Jekabo Medinio "Met jaunu tiltu" (latvių kalba), taip pat Visagino "Žiburio" pagrindinės mokyklos himnas (muzika Vytauto Juodagalvio) ir Visagino "Verdenės" vidurinės mokyklos himnas (kartu su Alina Orlova).

Už eilėraščių knygelę "Viršūnių tiltai" V. Lukšai buvo skirta 1-oji vieta Rytų Lietuvos poetų kūrybos konkurse (1998 m.).

Laisvalaikį leisdavo gamtoje, keliaudavo, skaitydavo okultinę literatūrą, mėgo grybauti.

Buvo vedęs, žmona Elvyra Juškytė-Lukšienė (g. 1946 m.) – mokytoja. Vaikai: Asta Lukšaitė-Račkauskienė (g. 1972 m.), Andrius Lukša (g. 1973 m.) – pedagogas, lietuvių kalbos mokytojas, Irena Lukšaitė-Malinauskienė (g. 1978 m.) – inžinierė.

Mirė 2020 m. rugpjūčio 3 d. Vepriuose (Ukmergės r.).