Tėvai: Ignas Juras (1882–1956) ir Julija Jurienė (1882–1972) – žemdirbiai, pasiturintys ūkininkai, 1948–1956 m. tremtiniai Krasnojarsko krašte (Rusija). Augo trijų vaikų šeimoje, buvo vyriausia. Sesuo Eleonora Juraitė-Kairionienė (1932–2015), brolis Steponas Juras (1935–1981).

1945 m. baigė Ukmergės gimnaziją. 1945–1948 m. studijavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete.

1948 m. pavasarį tėvus tremiant į Sibirą (Rusija), A. Juraitė su seserimi ir broliu pasislėpė ir liko Lietuvoje. Vengdama tremties, ji nutraukė studijas, 1948–1949 m. dirbo Molėtų gimnazijoje mokytoja, augino jaunesniuosius seserį ir brolį.

Patyrusi sovietinės valdžios persekiojimą, ji persikėlė į Vakarų Lietuvą ir 1949-1966 m. dirbo Šilutės ir Žemaičių Naumiesčio (Šilutės r.) vidurinėse mokyklose biologijos ir chemijos mokytoja.

1963–1966 m. ji neakivaizdžiai tęsė studijas Vilniaus pedagoginiame institute, bet dėl pablogėjusios sveikatos jų nebaigė.

Nuo 1966 m. iki gyvenimo pabaigos A. Juraitė gyveno Vilniuje ir dirbo bibliotekose dokumentų restauratore.

1966–1981 m. ji buvo Vilniaus universiteto Mokslinės bibliotekos knygų ir rankraščių restauratorė, 1968–1981 m. – pirmoji ką tik įsteigto Restauravimo skyriaus vedėja. Ji įdiegė Lietuvos bibliotekose spaudinių restauravimo – laiko ir stichinių nelaimių pasekmių likvidavimo – praktiką, nes iki tol knygos Lietuvoje nebuvo restauruojamos, tik paveikslai ir grafikos kūriniai (nuo 1956 m.).

1981–1992 m., iki gyvenimo pabaigos, A. Juraitė dirbo Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekos Spaudinių restauravimo sektoriuje archyvų ir bibliotekų fondų restauratore, jai buvo suteikta aukščiausia restauratorės kategorija. Ji taip pat ugdė kitų Lietuvos bibliotekų spaudinių restauravimo specialistes.

Šeimos nesukūrė.

Mirė 1992 m. gruodžio 1 d. Vilniuje. Palaidota Vilniaus Rokantiškių kapinėse (9 sektorius, 4 eilė) šeimos kape. Kapą ženklina trijų pilkų šlifuotų akmenų paminklinė kompozicija, stelose iškalti įrašai: "Ignas Juras / 1882–1956 / Antanina Juraitė / 1924–1992", "A+A / Julija Jurienė / 1882–1972 / Stepas Juras / 1935–1981" ir "Boleslovas Kairionis / 1928–2003 / Eleonora Kairionienė / 1932–2015".