Tėvai: Antanas Guobis (1932–1994) – Šventupio apylinkės raštininkas ir Irena Andriuškevičiūtė-Guobienė (g. 1936 m.) – pedagogė, pradinių klasių mokytoja. Augo trijų vaikų šeimoje su dviem broliais, buvo vyriausias. Broliai: Arūnas Guobis (g. 1966 m.) ir Darius Guobis (g. 1977 m.). Dėdė (tėvo brolis) Stanislovas Guobis (1927–2003) – pedagogas edukologas, kalbininkas.

1969–1971 m. mokėsi Butėnų (Anykščių r.) pradinėje mokykloje. Ją uždarius, 1971–1977 m. toliau mokėsi Žaliosios (Anykščių r.) aštuonmetėje mokykloje, 1977–1980 m. baigė Svėdasų (Anykščių r.) vidurinę mokyklą.

1980–1992 m. R. Guobis gyveno tėviškėje, dirbo įvairius darbus, buvo Svėdasų kolūkio statybininkas. Dvejus metus jis atliko privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje.

1991–1992 m. R. Guobis rengė ir leido laikraštį Svėdasų parapijos visuomenei "Alaušo varpas" – iš pradžių kaip laikraščio "Baltų ainiai" neperiodinį priedą, vėliau kaip savarankišką leidinį. Šio leidinio paskatinti kraštotyros veiklos entuziastai 1993 m. R. Guobio iniciatyva susibūrė į "Spingsulės" klubą.

Nuo 1992 m. iki šiol R. Guobis yra A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbuotojas. 1992–1998 m. jis buvo Krašto istorijos ir paminklotvarkos skyriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1998–2010 m. – Krašto istorijos skyriaus vedėjas, nuo 2010 m. iki šiol yra muziejininkas. Jis dirba Siauruko muziejaus ekspozicijose, rengia istorinės edukacijos programas ir jas veda įvairiose Anykščių rajono vietovėse.

1993–1995 m. jis neakivaizdžiai studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete istoriją, bet studijų nebaigė.

Nuo 2002 m. R. Guobis buvo Lietuvos tautininkų sąjungos Anykščių skyriaus narys, kol 2008 m. šis skyrius įsiliejo į Tėvynės Sąjungą. Jis yra Svėdasų bendruomenės narys, nuo 2017 m. – šios bendruomenės tarybos narys.

Rinkdamas kraštotyros informaciją, R. Guobis dviračiu apvažiuoja kaimo sodybas, bendrauja su senaisiais Anykščių krašto gyventojais ir jaunesniais mokovais, užrašinėja žmonių prisiminimus, susipažįsta su valstybiniais ir bažnyčių archyvais, kitais rinkiniais, atverdamas juose saugomą informaciją visuomenei. Jis yra Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys, šios draugijos valdybos narys (nuo 2012 m.), organizuoja lokaliosios istorijos pažinimo renginius: konferencijas, atminimo sambūrius, žygius ir ekspedicijas.

Nuo 2019 m. jis yra Anykščių rajono savivaldybės Kultūros tarybos narys.

Jis rengia ir skaito mokslinėse ir pažintinio pobūdžio konferencijose pranešimus, kuriuose nagrinėja ir populiarina Anykščių krašto istorijos žinias, atskleidžia naujus tų žinių šaltinius. Jis bendradarbiauja laikraščiuose "XXI amžius" ir "Anykšta", žurnale "Aukštaitiškas formatas", almanache "Pasaulio anykštėnas" (2011–2013 m.), interneto svetainėse, pateikdamas informaciją ir publicistikos tekstus apie Anykščių krašto kultūros ir istorijos faktus bei reiškinius.

Nuo 1994 m. jis rengia ir leidžia kraštotyros ir literatūrinių leidinių tęstinį numeruojamą ciklą "Spingsulės knygynėlis", kuriame išleista beveik 30 spaudinių.

Svarbiausi R. Guobio kraštotyros ir informaciniai leidiniai:

1995 m. – "Inkūnai" (kraštotyros monografija).

1996 m. – "Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčios choras" (istorinė apžvalga).

2000 m. – "Jubiliejinių 2000 metų "Spingsulės" kalendorius : pirmasis Anykščių krašto kalendorius", "Ten, už kalvų, Skiemonys" (kraštotyros monografija).

2001 m. – "Anykščių krašto bažnyčios" (apžvalginis informacinis leidinys).

2003 m. – "Kunigas Steponas Galvydis" (biografinė apžvalga).

2005 m. – "Svėdasų albumas : Svėdasai senose 1909–1943 m. fotografijose" (istorinių nuotraukų albumas, sudarytojas).

2006 m. – "Troškūnai senose 1920–1943 m. fotografijose" (istorinių nuotraukų albumas, sudarytojas), "Viešintos : Leidinys skirtas Viešintų šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios 100 metų jubiliejui" (su Algimantu Bekeniu, kraštotyros monografija).

2007 m. – "Skiemonys senose 1925–1940 m. fotografijose" (istorinių nuotraukų albumas, sudarytojas).

2008 m. – "Anykščiai senose 1918–1940 m. fotografijose" (istorinių nuotraukų albumas, sudarytojas).

2009 m. – "Andrioniškis" (kraštotyros monografija).

2015 m. – "Ir tada buvo Žalgiris... : Anykščių krašto partizanai fotografijose 1944–1965" (istorinių nuotraukų albumas, sudarytojas).

2016 m. – "Siaurukas Švenčionėliai–Panevėžys senose fotografijose (1899–1940)" (istorinių nuotraukų albumas, sudarytojas).

2018 m. – "Kur giria žaliuoja, ten mūsų namai… : Anykščių krašto miškai 1918–1940 metų fotografijose" (istorinių nuotraukų albumas, sudarytojas).

2019 m. – "Žemė žuvų ženkle" (piešinių ir tekstų albumėlis), "Stoties viršininko istorijos" (trumpi pasakojimai apie Siauruko muziejų ir jo lankytojus), "Svajonių Lietuvos ženklai" (istorinių nuotraukų ir piešinių rinkinys su komentarais).

2020 m. – "Jaunosios Lietuvos keliu : Tautinio jaunimo sąjungos "Jaunoji Lietuva" veikla Anykščių krašte 1927–1940 metais" (istorijos apžvalga), "Butėnai : gimtojo kaimo istorija" (kraštotyros monografija), "Viskas čia yra poezija... : Mortos Machvicaitės piešiniai" (albumėlio rengėjas), "Anykščių krašto šauliai : Lietuvos šaulių sąjungos veiklos Anykščių krašte 1919–2019 metais istorinė apžvalga".

2021 m. – "Vyžuonos: žalsvųjų saulėlydžių krašte..." (kraštotyros rinkinys), "Kelminio pasaka : Zenono Valuntos skulptūrų karalystė" (biografinis albumas).

2022 m. – "Žalioji: 1977-ųjų tvistas : Žaliosios aštuonmetės mokyklos istorija ir nepaprastieji 1977 metai..." (kraštotyros apžvalga), "Penki amžiai Šv. arkangelo Mykolo globoje : Svėdasų bažnyčiai – 500 : 1522–2022" (kraštotyros apžvalga).

2023 m. – "Dieve, esi tu pavasaris : Katalikiško jaunimo sąjungos "Pavasaris" ir kitų katalikiškų organizacijų veikla Anykščių krašte 1912–1940 m." (istorijos apžvalga).

2024 m. – "Iešmininko užrašai : Stoties viršininko istorijos II : Siaurukas ir svajonių Lietuva : 1918–1940 metai" (pasakojimai apie siauruko jaunystę).

Jis parengė spaudai ir išleido eilėraščių rinkinius: Janinos Cibienės "Išeinančios dienos" (1998 m.) bei "Džiaugsmo ašara : Utenos apskrities Lietuvos invalidų draugijos skyrių asociacijos narių 10 metų veiklos jubiliejui, 1988–1998" (1999 m.), Kazimiero Mikelinsko "Debeikių bažnyčios istoriją" (2003 m.), atnaujintą Vlado Baleišio eilėraščių ir miniatiūrų rinkinį "Chrizantemos" (2015 m.). 2003–2011 m. jis leido neperiodinį leidinį laikraštį "Troškūnų parapijos žinios" (su Aurelija Deveikiene).

R. Guobis fotografuoja, rengia savo fotografijų ciklų parodas Anykščių rajone ir Vilniuje. Jo fotografijų parodos buvo eksponuotos Vilniaus mokytojų namuose ("Žmogau, tavo veidas Danguj atsispindi", senųjų svėdasiškių portretai, 2017 m.), Lietuvos Respublikos Seime ("Pragiedrulių stebuklas: žemė ir žmonės", Svėdasų krašto vaizdai, 2019 m.). Jis piešia gimtojo krašto vaizdus, kultūros ir gamtos vertybes, surengė piešinių parodų Anykščių krašte, leidžia savo piešinių atvirukus.

R. Guobis buvo apdovanotas padėkos raštu už netradiciškai populiarinamą Siaurojo geležinkelio muziejų (2007 m.), jam skirta Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija (2008 m.). Jis apdovanotas Lietuvos  Respublikos  Seimo įsteigtu Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu "Tarnaukite Lietuvai" (2017 m.) už savanorystės kultūros sklaidą. Jis pelnė Anykščių rajono savivaldybės "Turizmo gilių" apdovanojimą kaip Metų gidas (2018 m.).

Išsami R. Guobio kraštotyrinės veiklos apžvalga skelbiama informacinio leidinio "Anykščių kraštotyrininkai : biobibliografinis žodynas" pirmojoje dalyje "Biografijos" (2016 m.) ir antrojoje dalyje "Bibliografinė medžiaga (1889–2017)" (2018 m.).

Laisvalaikiu rašo eiles, giedojo Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčios chore, dalyvavo Troškūnų folkloro kolektyvo "Malmaža" kūrybinėje veikloje.