![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
Viktoras JUOZAPAVIČIUS
|
Gimimo data: 1898-12-23 Gimimo vietovė: Marijanavos k. (Anykščių r.) » Trumpai: Agronomas, zootechnikas arklininkas, žemės ūkio mokslų pedagogas |
2023-01-09 | Spausdinti
Tėvai: Juozapas Juozapavičius (1839–1920) ir Pranciška Tuskenytė-Juozapavičienė (1870–1957) – kunigo ir švietėjo Domininko Tuskenio (1872–1947) sesuo. Brolis ir seserys: Jadvyga Juozapavičiūtė-Grigonienė (1891–1979) – rašytojo ir pedagogo Mato Grigonio (1889–1971) žmona, Bronislava Juozapavičiūtė-Arminienė (1893–1984), Ona Juozapavičiūtė (1895–1913), Pranas Juozapavičius (1900–1914) ir Elena Juozapavičiūtė-Keršienė (1904–1987). Nuo 1907 m. mokėsi Ukmergės pradžios mokykloje. Priartėjus Pirmojo pasaulinio karo frontui, 1915 m. pasitraukė į Rusiją, gyveno Voroneže, 1915–1916 m. mokėsi M. Yčo lietuviškoje gimnazijoje, paskui 1916–1918 m. baigė ten evakuotą Vilkaviškio gimnaziją. 1918 m. V. Juozapavičius grįžo į Lietuvą ir 1919 m. pradžioje buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, baigė Karo mokyklą Kaune, dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose, kovėsi su lenkais ties Giedraičiais. Lenkų fronte jis buvo apsuptas ir vos išsiveržė. Tarnaudamas kariuomenėje, jis aktyviai sportavo. 1923 m. jis dalyvavo koviniuose veiksmuose Klaipėdos krašte. Demobilizuotas 1923–1927 m. jis studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje Dotnuvoje (Kėdainių r.), įgijo agronomo išsilavinimą. 1927–1936 m. V. Juozapavičius dirbo Salų (Rokiškio r.) žemesniosios žemės ūkio mokyklos vedėju, kol buvo atleistas iš pareigų, apkaltinus jį kairuoliškomis antivalstybinėmis pažiūromis. 1936–1940 m. jis buvo Kėdainių žirgyno vedėjas. Pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu V. Juozapavičius 1940–1941 m. ėjo Lietuvos maisto pramonės liaudies komisaro pavaduotojo pareigas. 1941–1944 m. jis dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijos dvaro administratoriumi – mokomojo ūkio direktoriumi, 1944 m. vasarą trumpai buvo Utenos apskrities žemės ūkio skyriaus zootechnikas. Nuo 1944 m. iki gyvenimo pabaigos jis dėstė Lietuvos žemės ūkio akademijoje, 1944–1946 m. buvo vyresnysis dėstytojas, nuo 1946 m. – docentas. 1947–1950 m. jis buvo ir Agronomijos fakulteto dekanas bei Agronomijos ir Mechanizacijos fakultetų neakivaizdinio skyriaus vedėjas. 1957–1959 m. jis dirbo Akademijos mokomojo ūkio direktoriumi, organizavo ir administravo naujo Žemės ūkio akademijos komplekso statybą Noreikiškėse (Kauno r.). V. Juozapavičius paskelbė straipsnių apie gyvulininkystę, parašė ir išleido knygas: "Darbo arklys kolūkyje" (1951 m.), "Darbo arklių naudojimas" (1952 m.), "Arklininkystė : mokslo priemonė" (su Domininku Kukeniu, 1953 m.). Šeimos nesukūrė. Mirė 1961 m. vasario 9 d. Kaune. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse-panteone (3PAN kvartalas, 44 kapas). Kapą ženklina pilko akmens skulptūrinis paminklas su iškaltu portretiniu bareljefu ir įrašu: "Doc. / Viktoras / Juozapavičius / 1899 / 1961". V. Juozapavičiaus gyvenimas ir veikla pristatoma "Žemės ūkio enciklopedijos" 1-ajame tome (1998 m.). |