![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
Mykolas INGELEVIČIUS
|
Kitos pavardės, slapyvardžiai: Vingelevičius Gimimo data: 1895-09-27 Gimimo vietovė: Didžiakaimio k. (Anykščių r.) » Trumpai: Laisvės gynėjas, Vyties Kryžiaus kavalierius |
2019-06-19 | Spausdinti
Tėvai: Kazys Ingelevičius ir Ona Žiniauskaitė-Ingelevičienė – žemdirbiai. Broliai Juozas Ingelevičius ir Povilas Ingelevičius, sesuo Ona Ingelevičiūtė-?. Niekur nesimokė, liko beraštis, jaunystę praleido bernaudamas dvaruose. 1915 m. M. Ingelevičius buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę ir kariavo Pirmojo pasaulinio karo fronte, 1915–1919 m. tarnavo eiliniu. 1919 m. pradžioje grįžęs iš Rusijos, 1919 m. gegužės 22 d. jis išėjo savanoriu į kuriamą Lietuvos kariuomenę, tarnavo 1-ajame pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulke, buvo 3-osios kuopos eilinis, dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose. M. Ingelevičius pasižymėjo kautynėse su bolševikais 1919 m. rugpjūčio 24 d. ties Tetirvų kaimu (Zarasų r.). Kartu su kovos draugais Vincu Anza ir Broniumi Grigoniu pasiųstas į žvalgybą, jis buvo priešo apsuptas, bet neprarado vilties, nepasidavė, prasiveržė, išsaugojo savo bei sužeisto draugo B. Grigonio gyvybes. Už narsą kautynėse 1919 m. gruodį jis buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi "Už Tėvynę" (Vyties Kryžiumi). 1920 m. gegužės 28 d., ištarnavęs metus, jis buvo paleistas į atsargą eilinio laipsniu ir apsigyveno Algirdų kaime (dabar – Dainava, Ukmergės r.), kur kaip savanoris gavo 18 hektarų žemės, vėliau įsikūrė Pučeliškių kaime (Ukmergės r.), ūkininkavo. Po Antrojo pasaulinio karo netekęs savo ūkio, M. Ingelevičius dirbo Leonpolio tarybiniame ūkyje-paukštyne. Šalia Vyties Kryžiaus jis buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės Savanorio-kūrėjo medaliu (1929 m.). Senatvėje mėgo pasakoti apie jaunystės kovas, pasižymėjo humoro jausmu. Buvo vedęs, žmona Apolonija Dailidėnaitė-Ingelevičienė (1898–1984) – žemdirbė. Užaugino keturis vaikus. Sūnūs: Juozas Ingelevičius – nužudytas stribų pokario metais ir Vaclovas Ingelevičius (1931–1990), dukterys: Valė Ingelevičiūtė-Pavyzdienė (?–?) ir Ona Ingelevičiūtė-Bareikienė (?–?). Mirė 1980 m. Ukmergės r. Palaidotas Deltuvos (Ukmergės r.) kapinėse. Vyties Kryžiaus kavalieriaus M. Ingelevičiaus gyvenimas ir žygdarbiai įamžinti Viliaus Kavaliausko enciklopediniame žinyne "Lietuvos karžygiai : Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)" 2-ajame tome (2009 m.). Didžiakaimio Lietuvos Nepriklausomybės kovų memoriale įrengtoje atminimo lentoje šalia kitų Kurklių valsčiaus Vyties Kryžiaus kavalierių akmenyje iškalta ir M. Ingelevičiaus pavardė (2019 m.). |