Valerija ŽEMAITYTĖ
  Gimimo data: 1925-10-27
Gimimo vietovė: Anykščiai (Ažupiečiai) »

Trumpai:
Pedagogė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, kraštotyrininkė, muziejininkė

2021-01-31   |   Spausdinti

Tėvai: Antanas Žemaitis (1897–1974) – Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, darbininkas statybininkas, ir Vincenta Žukauskaitė-Žemaitienė (1904 – po 1988). Augo trijų vaikų šeimoje, buvo vyriausia. Sesuo Zofija Žemaitytė (1929–2018) – pedagogė matematikos mokytoja, brolis Antanas Žemaitis (1939–2020) – fizikas ir matematikas, valstybės tarnautojas.

1933–1937 m. mokėsi Anykščių pradžios mokykloje, 1937–1941 m. – Anykščių progimnazijoje, 1946 m. baigė Anykščių gimnaziją 3-ojoje jos laidoje. Tarp jos mokytojų buvo geografijos mokytoja Genovaitė Rimkaitė, supažindinusi Anykščių moksleivius su lietuvių patriotine poezija. Rusų kalbos 1944–1945 m. ją mokė rašytojas Antanas Vienuolis.

Neturėdama lėšų pragyventi mieste studijuodama, 1946–1947 m. V. Žemaitytė dirbo Pavarių (Anykščių r.) pradinės mokyklos mokytoja.

1947–1952 m. ji studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojos išsilavinimą.

1952–1956 m. V. Žemaitytė dirbo Tauragės vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. 1956–1959 m. ji gyveno Kaune, Šančiuose, ir buvo 1-osios darbo jaunimo vidurinės vakarinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja, kartu dirbo ir pavaduojančiąja mokytoja.

1959 m. vasarą A. Vienuolio memorialinio muziejaus direktorės Onos Sedelskytės kvietimu ji grįžo į Anykščius ir čia pasiliko iki gyvenimo pabaigos.

1959–1964 m. V. Žemaitytė buvo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus mokslinė bendradarbė, viena iš pirmųjų gidžių Anykščių krašto muziejiniuose objektuose. Ji surengė pirmąsias kraštotyros ekspedicijas Anykščių rajone, nufotografavo nykstančio senojo kaimo vaizdus, sakralinius paminklus. Pirmoji pradėjusi rinkti medžiagą muziejaus istorijai, jis inicijavo atsiminimų apie A. Vienuolį kaupimą ir saugojimą, rengė pirmąją atsiminimų apie rašytoją knygą (išleista 1963 m.).

Vėl grįžusi į pedagoginį darbą, 1964–1966 m. V. Žemaitytė dirbo Anykščių neakivaizdinėje vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. 1966–1967 m. ji buvo Mickūnų (Anykščių r.) aštuonmetės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.

1967–1982 m. ji buvo Anykščių Jono Biliūno vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros bei lotynų kalbos mokytoja, kol išėjo į pensiją. Ji išleido dvi savo auklėtinių abiturientų laidas (1972 ir 1978 m.). Šioje mokykloje ji išugdė rašytoją Valdą Papievį, atskleidė Arūno Valiulio literatūrinius gebėjimus.

Vėliau ji dar dirbo Anykščių rajono mokyklose pavaduojančiąja lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja: Ažuožerių aštuonmetėje mokykloje (1983 m. sausį), Anykščių Jono Biliūno vidurinėje mokykloje (1984 m. kovą–gegužę), kol pasitraukė iš pedagoginės veiklos.

Nuo 1964 m. V. Žemaitytė buvo Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos narė. Anykščių J. Biliūno vidurinėje mokykloje ji įkūrė kraštotyros muziejų ir jam vadovavo, sukaupė per 120 ekspponatų. Jos iniciatyva buvo rengiamos ekspedicijos, aprašyta Jono Biliūno gimtųjų Niūronių ir Antano Vienuolio gimtųjų Ažuožerių kaimų XIX a. pab.–XX a. pr. buitis, papročiai, tradicijos ir svarbiausi istorijos faktai.

Laisvalaikį skyrė sodybos priežiūrai, domėjosi gėlininkyste ir dekoratyviniais augalais.

Šeimos nesukūrė.

Mirė 2017 m. gegužės 13 d. Anykščiuose. Palaidota Anykščių senosiose kapinėse šeimos kape.