Tėvai: Steponas Miškinis (1901–?) iš Peštinių – žemdirbys, savamokslis dailininkas karikatūristas ir kaimo muzikantas, ir Rozalija Sabalinkaitė-Miškinienė (1901–?) iš Marimpolio – žemdirbė, sodininkė. Augo penkių vaikų šeimoje su broliu ir trim seserimis. Seserys: Zosė Miškinytė-Bartašienė (1925–2016) – tautodailininkė tapytoja, tekstilininkė, Danutė Miškinytė-? – ekonomistė finansininkė.

Mokėsi Debeikių (Anykščių r.) progimnazijoje, septynmetėje mokykloje, 1954 m. baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. Mokykliniais metais pamėgo dailę – apipavidalindavo mokyklos sienlaikraštį, piešė atvirukus, plakatus. 1954–1957 m. mokėsi Kauno felčerių-akušerių medicinos mokykloje, įgijo akušerės specialybę.

Nuo 1957 m. A. Miškinytė-Vaivadienė dirbo Pušaloto (Pasvalio r.) ambulatorijoje felčere-akušere, vėliau iki 1975 m. – akušere Zarasuose.

Nuo 1975 m. A. Vaivadienė gyvena Širvintose, iki pensijos dirbo Širvintų ligoninėje.

Sesers Z. Bartašienės paskatinta, Širvintose ji pradėjo tapyti, kelis dešimtmečius iki šiol kuria peizažus ir natiurmortus. A. Vaivadienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, surengė kelias asmenines parodas, savo kūrybą pristato grupinėse parodose. Jos kūriniai eksponuoti Širvintose, Vilniuje, Švenčionyse, Šalčininkuose, Kupiškyje ir kitur.

A. Vaivadienės paveikslų turi Lenkijos, Vokietijos, Norvegijos dailės kolekcininkai.

A. Vaivadienės gyvenimas ir kūryba pristatyta Laimutės Bikulčienės apžvalgoje "Tautodailininkai", kuri publikuota "Lietuvos valsčių" serijos monografijoje "Širvintos" (2000 m.). Jos gyvenimas ir veikla pristatoma biobibliografiniame žodyne "Anykščių tautodailininkai" (2024 m.).

Ištekėjusi. Užaugino sūnų.