Pranciškus MINCĖ
  Gimimo data: 1914-12-00
Gimimo vietovė: Pageldonio k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Gydytojas

2012-12-05   |   Spausdinti

Tėvai: Juozapas Mincė ir Morta Pociūnaitė-Mincienė iš Užulėnio – žemdirbiai valstiečiai, turėjo 6 hektarus žemės. Augo penkių vaikų šeimoje.

Tėvui anksti mirus, vaikus užaugino viena motina.

Baigė Kauno suaugusiųjų gimnaziją. Mokėsi Kauno medicinos mokykloje, įgijo medicinos felčerio specialybę su teise gydyti žmones.

1948-1984 m., iki gyvenimo pabaigos, P. Mincė gyveno Žiobiškyje (Rokiškio r.) ir dirbo Žiobiškio ambulatorijoje, 1948-1975 m. buvo felčeris, 1975-1984 m., išleistas į pensiją, dirbo sanitaru.

1948 m. paskirtas į Žiobiškį, jis įrengė ambulatoriją sovietų valdžios nacionalizuotoje klebonijoje. Pokario kovų laikotarpiu jis slapčia savo namuose ir miške gydė sužeistus laisvės gynėjus, rėmė juos.

Jis ugdė jaunus medikus, baigusius medicinos mokyklas ir siekiančius įgyti darbo praktikos. 1955-1958 m. jo vadovaujamoje ambulatorijoje akušere dirbo Eugenija Veronika Grebnickaitė-Pilinkienė.

Apie 1970 m. ambulatoriją pertvarkius į felčerio-akušerės punktą, P. Mincė neteko teisės gydyti žmones, galėjo dirbti tik profilaktinį mediko darbą, stebėti visuomenės švarą ir higieną. Bet jis, vietos žmonių prašomas, ir toliau teikė gydymo paslaugas, remdamasis patirtimi, konsultuodavo jaunesnės kartos gydytojus.

Amžininkų prisiminimuose išliko kaip principingas, sovietinės tvarkos nepripažinęs, savo įsitikinimų laikęsis senosios kartos atstovas.

Buvo vedęs, žmona Aniceta Mincienė – medikė. Vaikai: Rimantas Mincė ir Danutė Mincytė-Švarcienė – pedagogė istorikė.

Mirė 1984 m. Žiobiškyje (Rokiškio r.). Palaidotas Traupio (Anykščių r.) kapinėse. Kapą ženklina akmeninis kryžius.

P. Mincės gyvenimas ir veikla pristatyti monografijoje "Žiobiškis" (2000 m.), kur publikuojami jo dukters Danutės Švarcienės prisiminimai "Ilgametis žiobiškėnų gydytojas".