![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
|
Regina KOŽENIAUSKIENĖ
|
|
Kitos pavardės, slapyvardžiai: Repečkaitė, Tursienė Gimimo data: 1946-02-06 Gimimo vietovė: Ukmergė Trumpai: Mokslininkė kalbininkė, pedagogė, vertėja |
|
2023-10-01 | Spausdinti
Tėvai: Adomas Repečka (1913–1979) iš Repečkų – politinis kalinys ir Adelė Mogenytė-Repečkienė (1924–1963) iš Tarakėlių (Jonavos r.). Motinai slapstantis nuo tremties, vasaromis augo dėdės Jono Repečkos šeimoje Repečkų kaime (Anykščių r.), tėvo tėviškėje, ir Tarakėliuose (Jonavos r.) – motinos tėviškėje. 1952–1953 m. mokėsi Juodlaukės (Ukmergės r.) pradinėje mokykloje, 1953–1960 m. – Panevėžio 4-ojoje vidurinėje mokykloje, 1961–1962 m. baigė Panevėžio 6-ąją vidurinę mokyklą. 1962–1967 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, įgijo klasikinės filologijos ir lituanistikos srities išsilavinimą. 1967–1990 m. R. Koženiauskienė dirbo įvairų pedagoginį ir administracinį darbą Vilniaus universitete. 1991 m. Vilniaus universitete ji apsigynė filologijos mokslų kandidatės disertaciją "XVI–XVIII a. prakalbos ir dedikacijos", 1993 m. nostrifikuota humanitarinių mokslų, filologijos daktarė. 2001 m. ten pat ji apsigynė disertaciją "Retorika: iškalbos stilistika", yra habilituota humanitarinių mokslų, filologijos daktarė. 1991–1992 m. ji buvo šio universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros vyriausioji asistentė, 1992–2002 m. – docentė, nuo 2002 m. yra profesorė. 1996–2006 m. ji buvo ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėja. Nuo 2006 m. R. Koženiauskienė yra nepriklausoma ekspertė prie Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos. Ji yra leidinių "Parlamento studijos", "Lietuvių kalba", "Žurnalistikos tyrimai" ir "Lituanistica" redkolegijų narė, V. Kudirkos labdaros ir paramos fondo veiklos dalyvė, Simono Stanevičiaus bendrijos valdybos narė. R. Koženiauskienė parašė ir išleido knygas:
Ji išvertė ir parengė spaudai knygas: Jano Czeczoto "Giesmelės apie senovės lietuvius iki 1434 metų" (1994 m.), Samuelio Daugirdo "Genealogija, arba Trumpas didžiųjų Lietuvos kunigaikščių ir jų didžių bei narsių žygių aprašymas" (2001 m.). R. Koženiauskienė taip pat parašė ir paskelbė daug mokslinių straipsnių senosios raštijos, retorikos ir iškalbos stilistikos klausimais. Vilniaus universiteto leidykla išleido "Bibliografijos rodyklę" (2016 m.), kurioje nurodytos visos jos publikacijos. R. Koženiauskienė buvo apdovanota Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos premija už senosios lietuvių raštijos mokslinius tyrinėjimus (1997 m.). Ji gavo Felicijos Bortkevičienės premiją už nuopelnus puoselėjant lietuvių kalbą (2006 m.). Už vadovėlį "Juridinė retorika" R. Koženiauskienei buvo įteikta Švietimo ir mokslo ministerijos pirmoji premija (2007 m.), jos knyga "Būkim šviesos ir tiesos vaikai" pelnė šios ministerijos mokslo populiarinimo darbų konkurso antrąją premiją (2008 m.). Lietuvių kalbos ir literatūros institutas ją apdovanojo Algio Kalėdos premija už lietuvių ir lenkų kultūrinių ryšių tyrimus (2019 m.). Laisvalaikį skiria eiliuotiems senosios literatūros vertimams, sodo gėlynams, bendrauja su vaikaičiais. Buvo ištekėjusi, vyras Gediminas Tursa (g. 1934 m.) – biologas ornitologas. Išsiskyrė. Sūnus Gediminas Tursa (g. 1966 m.). Vėl ištekėjo, vyras Vitas Koženiauskas. Liko našlė. |