Lionginas MIKŠYS
  Gimimo data: 1909-04-16
Gimimo vietovė: Sankt Peterburgas (Rusija)

Trumpai:
Muzikantas vargonininkas, chorvedys, muzikos pedagogas

2018-06-20   |   Spausdinti

Tėvai: Juozapas Mikšys (1874–1952) – ugniagesys ir Stanislava Bagdonaitė-Mikšienė (1879–1961) – darbininkė, lietuviai išeiviai Rusijoje, vėliau žemdirbiai ūkininkai. Augo septynių vaikų šeimoje. Broliai ir seserys: Vladas Mikšys (1906–1979) – vargonininkas ir chorvedys, Sofija Mikšytė (g. 1911 m.), Valerija Mikšytė-Pakalnienė (1914–2008), Balys Mikšys (1917–2007) – žemdirbys, tremtinys, Povilas Mikšys (1921–2008) ir Janina Mikšytė-Dačinskienė (g. 1925 m.).

Apie 1918 m. šeimai per Estiją pasiekus Lietuvą, augo ir gyveno tėvo tėviškėje Našloniškio kaime (Utenos r.).

Nuo mažens iš vyresniojo brolio Vlado ir kitų Utenos krašto vargonininkų mokėsi lotynų kalbos, religinių apeigų tvarkos, paskui – ir vargonuoti bei vadovauti bažnyčios chorui.

Kiek laiko padirbėjęs Spitrėnų (Utenos r.) bažnyčios vargonininko V. Mikšio padėjėju, šiam išvykus kitur, tapo Spitrėnų vargonininku, pavaduodavo ir Daugailių (Utenos r.) vargonininką. Jis subūrė stiprų Spitrėnų jaunimo chorą ir jam vadovavo.

Vėliau L. Mikšys dirbo vargonininku Saldutiškyje (Utenos r.), apie 1935 m. – Skiemonyse (Anykščių r.), paskui Kazokiškėse (Elektrėnų sav.), o nuo 1936 m. ilgesnį laiką – Šaukėnuose (Kelmės r.).

Šaukėnuose jis subūrė itin stiprų, didelį ir darnų parapijos chorą iš 30 jaunų dainininkų, nuolat su juo repetuodavo, prieš šventes – ir su pučiamųjų orkestru. L. Mikšys artimai bendravo su kitais vargonininkais, keisdavosi gaidomis, todėl ir šio bažnyčios choro repertuaras buvo įvairus. Per šventes choras koncertuodavo parapijos salėje.

L. Mikšys paruošė Šaukėnų chorą ir dainų šventei. 1938 m. birželį Lietuvių katalikų jaunimo federacijos "Pavasaris" jubiliejinėje dainų šventėje jo vadovaujamas choras iškovojo trečiąją vietą.

1944 m. rugpjūčio 6 d. sudegus Šaukėnų Švč. Trejybės bažnyčiai, be vargonų likęs L. Mikšys 1944–1949 m. dirbo Šaukėnų progimnazijos muzikos mokytoju, kartu neakivaizdžiai studijavo Šiaulių muzikos mokykloje bei Vilniaus konservatorijoje, kur įgijo choro dirigento išsilavinimą.

1949–1952 m. jis dirbo Šeduvos (Radviliškio r.) gimnazijoje, vidurinėje mokykloje muzikos mokytoju.

Nuo 1952 m. iki gyvenimo pabaigos L. Mikšys gyveno Anykščiuose, dirbo muzikos mokytoju Anykščių rajono mokyklose.

1952–1960 m. jis buvo Svėdasų vidurinės mokyklos muzikos mokytojas, nuo 1954 m. – ir Anykščių Jono Biliūno vidurinės mokyklos muzikos mokytojas. 1960–1974 m. jis dirbo Kavarsko vidurinėje mokykloje muzikos mokytoju, kol išėjo į pensiją. Nuo 1964 m. jis kiek laiko buvo ir Anykščių vaikų muzikos mokyklos mokytojas.

L. Mikšys vadovavo Anykščių bei Svėdasų chorams, rengė juos dainų šventėms.  Su suaugusiųjų ir vaikų chorais jis ne kartą laimėjo pirmąsias vietas respublikoje, buvo Anykščių rajono dainų švenčių vyriausiasis dirigentas.

Buvo vedęs, žmona Teklė Stundžytė-Mikšienė (1908–2013). Užaugino tris vaikus: Eugenija Mikšytė-Lašienė (1929–2010) – kalbininkė lituanistė, kultūros organizatorė, Zenonas Jonas Mikšys (1935–2018) – žurnalistas ir Liucija Gražina Mikšytė-Vyšniauskienė (1937–2015) – vaistininkė.

Mirė 1980 m. lapkričio 6 d. Kaune. Palaidotas Anykščių senosiose kapinėse šeimos kape. Kapą ženklina rausvo šlifuoto akmens paminklas-stela, iškaltas įrašas: "Lionginas Mikšys / 1909–1980 / Teklė Mikšienė / 1908–2013".