Tėvas Baltrus Petronis – žemdirbys ūkininkas, turėjo 14 hektarų žemės.

Gyveno Medinų kaime (Anykščių r.). Nuo 1944 m. V. Petronis pasitraukė į pogrindį, išėjo partizanauti ir priklausė Januškevičiaus partizanų grupei, paskui kovėsi Stepono Jočio-Barzdylos, Kazio Jatkevičiaus-Parabelio partizanų būriuose.

1947 m. balandžio 11 d. žuvus Jurgiui Labakojui-Rūkui, V. Petronis-Klevas buvo paskirtas Lietuvos Laisvės Armijos Gražinos kuopos Kęstučio būrio vadu ir šias pareigas ėjo 1947–1948 m., iki gyvenimo pabaigos. Jo vadovaujamas būrys veikė Subačiaus ir Kupiškio valsčiuose.

Žuvo 1948 m. vasario 2 d. Skuduose (Anykščių r.) per KGB 137-ojo šaulių pulko pajėgomis organizuotą karinę čekistų operaciją. Palaikai buvo užkasti Viešintose prie žydų kapinių.