Feliksas VEREIKA
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Werejko
Gimimo data: 1818-05-09
Gimimo vietovė: Laukių k. (Kelmės parapija, Kelmės r.)

Trumpai:
Kunigas, švietėjas

2016-06-18   |   Spausdinti

Tėvai: Ignotas Vereika ir Marijona Klimavičiūtė-Vereikienė – dvarininkai bajorai.

1818 m. gegužės 10 d. Kelmės bažnyčioje jį Felikso Adomo vardais pakrikštijo Kelmės vikaras Silvestras Krištanavičius, krikštatėviai buvo kilmingieji Aloyzas Žilevičius ir Barbora Bencevičienė.

Iki 1836 m. mokėsi Žemaičių Kalvarijos (Plungės r.) keturių klasių gimnazijoje, kol ši buvo uždaryta, vėliau tęsė mokslą Kražių (Kelmės r.) bajorų mokykloje. 1843–1847 m. studijavo Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijoje Varniuose (Telšių r.).

Apie 1847 m. buvo įšventintas kunigu.

1847–1850 m. jis buvo Skirsnemunės (Jurbarko r.) parapijos vikaras, talkino klebonui Kazimierui Baracevičiui.

Nuo 1850 m. jis tarnavo vikaru kitose Žemaičių vyskupijos parapijose.

Atvykęs 1859 m. birželį, 1859–1861 m. F. Vereika buvo Anykščių Šv. Mato parapijos vikaras, talkino klebonui Ferdinandui Stulginskiui, kol 1861 m. kovą buvo iškeltas į kitą parapiją.

Paskirtas 1863 m. rudenį, 1863–1882 m., iki gyvenimo pabaigos, F. Vereika tarnavo Pušaloto (Pasvalio r.) Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijoje, 1863–1870 m. buvo šios parapijos administratorius, 1870–1882 m. – klebonas.

Jo rūpesčiu buvo apmūrytos tvora kapinės, paaukštinta 1853 m. statyta ir iki šiol veikianti bažnyčia (1879 m.), pristatytos dvi šoninės koplyčios, buvo įrengti vargonai (1882 m.).

Po 1863 m. sukilimo pralaimėjimo F. Vereika patyrė carinės Rusijos valdžios represijas. 1866 m. jam buvo bandyta iškelti bylą dėl dalyvavimo sukilime, dvasininkas buvo suimtas, bet paskui tremties išvengė, tik buvo paliktas Panevėžio policijos priežiūroje.

F. Vereika išvertė iš lenkų kalbos ir išleido populiarias religinio turinio knygeles: "Griesznikas priwerstas metawoties arba Kalba užkietejuse griesznika su Wieszpacziu Diewu" (1853 m., kiti leidimai: 1854, 1857, 1860, 1864, 1891 ir kt. m. – iš viso 7 leidimai 3–5 tūkst. egz. tiražais) ir "Grieszninkas priverstas metavoties arba per Jezaus Kristaus kalbą grieszninkas sugražintas ant tikrojo kelio" (1858 m., kitas leidimas – 1907 m.). Manoma, kad jis parengė ir išleido maldyną "Nowenas pri Jėzaus Kristaus" (1857 m., paskui dar 10 leidimų iki 1904 m.), kuris yra nepasirašytas autoriaus.

Mirė 1882 m. liepos 18 d. Pušalote (Pasvalio r.). Palaidotas Pušaloto bažnyčios šventoriaus kapinėse. Kapas aptvertas geležine tvora, jį ženklina skulptūrinė kompozicija – geležinė koplytėlė su Kristaus, nešančio kryžių, geležine skulptūra, postamente išlietas įrašas lenkų kalba: "Tu spoczywają zwloky / proboszcza tej parafii / s. p. / ks. Feliksa Adama / Werejko / + 18 lipca 1882 r. w weku lat 64".