Tėvai: Povilas Baronas-Briedis (1910–1948) – žemdirbys, laisvės gynėjas, partizanų būrio vadas, ir Marija Baronienė (1907–2002) – žemdirbė, 1945–1960 m. politinė kalinė ir tremtinė Rusijoje. Broliai: Antanas Baronas (g. 1935 m.), Vladas Baronas (g. 1937 m.), Stasys Baronas (g. 1941 m.) ir Algimantas Baronas (g. 1943 m.) – tremtiniai. Pusbrolis (tėvo brolio Juozo sūnus) Petras Baronas (g. 1959 m.) – verslininkas, kaimo turizmo sodybos "Barono vila" Butėnuose savininkas.

Nuo 1947 m. rudens mokėsi Butėnų pradinėje mokykloje.

1947 m. gruodžio 30 d. A. Baronas su močiute Marijona Baroniene (1884 – po 1960) ir keturiais broliais Antanu, Vladu, Stasiu ir Algimantu buvo ištremtas į Čerdatus (Zyrianskojės r., Tomsko sr., Sibiras, Rusija), paskui apgyvendintas ir užaugo Tomsko vaikų namuose, kol 1960 m. atgavo laisvę.

Dėl silpno regėjimo pripažintas netinkamu fiziniam darbui, A. Baronas apie 1959 m. Tomske baigė vidurinę mokyklą, 1960–1964 m. studijavo Tomsko universitete, įgijo istoriko išsilavinimą.

1964–1965 m. jis dirbo Pudino (Tomsko sritis, Rusija) mokykloje, buvo istorijos, geografijos ir vokiečių kalbos mokytojas.

1965 m. grįžęs į Tomską, A. Baronas trumpai dirbo institute, vėliau apie 1966–1980 m. buvo Tomsko universiteto Etikos ir estetikos katedros dėstytojas.

Čia baigęs aspirantūrą, 1980 m. Uralo A. M. Gorkio universitete jis apsigynė disertaciją "Socialinis veiklos aspektas visapusiškos ir harmoningai išsivysčiusios asmenybės formavimo istorijoje", buvo filosofijos mokslų kandidatas, Lietuvoje nostrifikuotas humanitarinių mokslų, filosofijos daktaras.

1980–2000 m. jis buvo Tomsko universiteto Kultūrologijos fakulteto docentas, dėstė kultūros teoriją ir istoriją.

Iki 2000 m. jis buvo ir Tomsko lietuvių bendruomenės pirmininkas.

Išėjęs į pensiją, A. Baronas 2000 m. grįžo gyventi į Lietuvą, įsikūrė Vilniuje ir gimtajame Butėnų kaime.

Laisvalaikį leidžia gamtoje, meškerioja.

Vedęs, žmona Svetlana Baronas – mokslininkė filosofė. Užaugino sūnų verslininką.

A. Barono gyvenimas ir veikla pristatoma biografijų ir prisiminimų knygoje "Butėnų kaimo šviesuoliai" (2012 m.).