Bronė Elena MISIŪNIENĖ
|
Kitos pavardės, slapyvardžiai: Rimonytė Gimimo data: 1934-05-10 Gimimo vietovė: Černaučiznos k. (Anykščių r.) » Trumpai: Pedagogė pradinių klasių mokytoja, tautodailininkė karpinių meistrė |
2024-03-28 | Spausdinti
Tėvai: Jurgis Rimonis (1899–1964) ir Elena Zabulionytė-Rimonienė (1906–1985) iš Sprakšių (Utenos r.) – žemdirbiai ūkininkai. Augo šešių vaikų šeimoje su keturiais broliais ir seserimi. Broliai ir sesuo: Bronius Rimonis (g. 1932 m.) – agronomas, žemės ūkio veiklos organizatorius, Aldona Ona Rimonytė-Bojarūnienė (g. 1935 m.) – agronomė, ekonomistė, Leonas Rimonis (g. 1937 m.) – elektrikas, Stanislovas Rimonis (g. 1939 m.) – darbininkas traktorininkas ir Vladas Rimonis (1942–?) – elektrikas. Tėvams persikėlus, nuo 1936 m. augo motinos tėviškėje Sprakšiuose. 1950 m. baigė Vyžuonų (Utenos r.) septynmetę mokyklą, 1950–1954 m. – Švenčionėlių (Švenčionių r.) pedagoginę mokyklą, įgijo pradinių klasių mokytojos išsilavinimą. Mokydamasi dalyvavo meno mėgėjų veikloje: dainavo, šoko, vaidino. 1954–1956 m. B. Rimonytė-Misiūnienė dirbo Girelės (Anykščių r.) pradinės mokyklos mokytoja, 1956–1958 m. – Traupio (Anykščių r.) vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja, 1958–1959 m. buvo Raguvėlės (Anykščių r.) septynmetės mokyklos pradinių klasių mokytoja. Perkelta nuo 1959 m. spalio 1 d., 1959–1969 m. ji buvo Utenos 2-osios vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja. Nuo 1969 m. iki šiol B. Misiūnienė gyvena ir kuria Rokiškyje. 1969–1995 m. ji dirbo Rokiškio J. Tumo-Vaižganto vidurinėje mokykloje pradinių klasių mokytoja, kol išėjo į pensiją. Senatvėje ji yra Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Rokiškio rajono organizacijos narė, dalyvauja šios sąjungos kultūrinėje veikloje. Nuo vaikystės, senelės pamokyta, B. Rimonytė-Misiūnienė susidomėjo karpiniais ir visą gyvenimą juos kuria. Jos karpiniams būdinga monumentali kompozicija ir dekoratyvumas. Nuo 1996 m. ji karpo žvaigždes, sukaupė tūkstančius skirtingų jų variantų. Pirmąją savo karpinių parodą ji surengė dar Vyžuonų mokykloje. Vėliau jos karpiniai buvo eksponuoti daugiau kaip 40 parodų Utenoje, Rokiškyje, Panevėžyje, Šiauliuose, Radviliškyje, Vilniuje ir kitur. Ji parengė ir išleido pirmąjį Lietuvoje karpinių albumą (1961 m.). Poetinė jos kūryba publikuota Rokiškio literatų kūrybos almanachuose "Vaivorykštė" (2000 ir 2006 m.). Sovietiniais metais B. Misiūnienė buvo apdovanota medaliu "Už šaunų darbą". Laisvalaikiu rašo eiles, prozą, savo kūrybą kaupia rankraščiuose. Susituokė 1957 m., vyras Antanas Misiūnas (1931–1995) – teisininkas. Vaikai: Algimantas Misiūnas (g. 1960 m.) – pedagogas, Dalia Misiūnaitė-? (g. 1962 m.) – inžinierė. B. Misiūnienės gyvenimas ir kūrybinė veikla pristatoma Aldonos Karkauskienės sudarytame genealoginės kraštotyros rinkinyje "Gimtinė : mirę kaimai ir žmonių likimai : Apanskų giminės istorija" (2014 m.). |