Tėvai: Zigmas Matas Rutkauskas (1902–1980) ir Marija Liucijona Rutkauskienė (1900–1986).

1934–1940 m. baigė šešias klases Panevėžio pradžios mokykloje. 1940–1941 m. tęsė mokslą Panevėžio berniukų gimnazijoje, 1941–1944 m. baigė Panevėžio prekybos mokyklą.

1944–1947 m. V. Rutkauskas dirbo geležinkelio darbininku Panevėžyje.

1947–1951 m. jis mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje, įgijo pradinių klasių mokytojo specialybę. Mokydamasis seminarijoje, lankė Juozo Miltinio dramos studiją.

1951–1952 m. V. Rutkauskas dirbo Sartininkų (Tauragės r.) pradinėje mokykloje mokytoju, 1952–1956 m. buvo Kavolių (Šilutės r.) septynmetės mokyklos direktorius. Uždarius šią mokyklą, 1956–1957 m. jis  buvo Griežpelkių (Tauragės r.) septynmetės mokyklos direktorius.

1957 m. persikėlęs gyventi į Anykščių rajoną, 1957–1973 m. V. Rutkauskas čia dirbo mokyklų direktoriumi ir istorijos mokytoju. 1966 m. neakivaizdžiai baigęs studijas Šiaulių pedagoginiame institute, jis įgijo istorijos mokytojo išsilavinimą.

1957–1967 m. jis buvo Latavėnų septynmetės, paskui aštuonmetės mokyklos direktorius. Latavėnuose V. Rutkauskas išplėtojo kultūrinę veiklą: organizuodavo kolūkio šventes, paskaitas, rengė vietinių gyventojų ekskursijas po Lietuvą, išvykas į kultūros renginius.

Latavėnuose jis subūrė dramos mėgėjus ir pastatė spektaklius, kuriuos rodė įvairiose Anykščių rajono vietovėse. Jis režisavo Antano Vienuolio "Prieblandoje" ir "Paskenduolė", Juozo Baltušio "Gieda gaideliai", Kazio Binkio "Atžalynas", Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio "Tadas Blinda", Kazio Sajos "Sėja ir pjūtis".

1967–1970 m. V. Rutkauskas dirbo Viešintų vidurinės mokyklos direktoriumi. Jis sutelkė naują veiklų mokyklos kolektyvą, stiprino mokytojų ir mokinių tėvų bendradarbiavimą, rėmė dramos mėgėjų veiklą. Jis režisavo mokyklos dramos kolektyvo pastatymus Kazio Binkio "Atžalynas" ir Antano Vienuolio "Prieblandoje".

1968–1970 m. V. Rutkauskas baigė dvimetį marksizmo-leninizmo universitetą.

1970–1973 m. jis dirbo Anykščių rajono "Gimtosios žemės" kolūkyje (Viešintos) pirmininko (Antano Abraškevičiaus) pavaduotoju politiniam-masiniam darbui, kartu buvo ir Viešintų vidurinės mokyklos istorijos mokytojas.

1973 m. pasitraukęs iš pedagoginio darbo, V. Rutkauskas persikėlė į Panevėžį, kur pasiliko iki gyvenimo pabaigos.

1973–1982 m. jis dirbo Panevėžio rajono Lyberiškio tarybinio ūkio direktoriaus pavaduotoju politiniam-masiniam darbui.

1982–1985 m. jis dirbo Panevėžio tiksliosios mechanikos gamykloje šaltkalviu surinkėju, 1985–1988 m. buvo Panevėžio statybos tresto poilsio bazės administratorius, kol išėjo į pensiją.

Nuo 1991 m. iki gilios senatvės V. Rutkauskas buvo Panevėžio mišraus choro "Senoliai" dainininkas.

Laisvalaikiu mėgo dainuoti, uogauti ir grybauti, skaitydavo knygas.

Buvo vedęs, žmona Veronika Repčytė-Rutkauskienė (1931–2024) iš Juostininkų – pedagogė pradinių klasių mokytoja. Liko našlys. Vaikai: Snieguolė Rutkauskaitė (g. 1953 m.) – vaistininkė, Vaidotas Rutkauskas (g. 1962 m.) – inžinierius.

V. Rutkausko gyvenimas ir veikla pristatyta Tautvilio Užos sudarytame kraštotyros rinkinyje "Viešintų mokykla lyg vakar palikta" (2014 m.).

Mirė 2025 m. kovo 1 d. Panevėžyje. Palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse (93 kvartalas, 9 eilė, 10 kapavietė).