Steponas ČEŠŪNAS
  Gimimo data: 1887-11-01
Gimimo vietovė: Storių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Pedagogas, vertėjas

2016-08-17   |   Spausdinti

Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1887 m. lapkričio 13 d.

Tėvai: Jonas Češūnas (1859–1911) ir Rozalija Andrikonytė-Češūnienė (1858–1912) – valstiečiai žemdirbiai. Broliai Anicetas Češūnas (1886–1947), Donatas Češūnas (1890–1973) ir Alfonsas Češūnas (1896–1916). Dar du broliai dvyniai Povilas Češūnas (1894–1895), Juozapas Češūnas (1894–1895) ir sesuo Salomėja Češūnaitė (1892–1897) mirė vaikystėje. Giminaitis (senelės Antaninos Miškeliūnaitės-Andrikonienės pusbrolis) Antanas Baranauskas (1835–1902) – poetas ir vyskupas.

Mokėsi Anykščių pradžios mokykloje, Kaune, Liepojoje. Įgijęs pedagoginį išsilavinimą, iki 1939 m. Kaune dirbo mokytoju, kol dėl pablogėjusios sveikatos paliko tarnybą ir grįžo į gimtinę.

Nuo 1939 m. S. Češūnas dirbo Anykščių valsčiuje mokyklų inspektoriumi.

Nuo 1944 m. gruodžio iki gyvenimo pabaigos jis dirbo Svėdasų (Anykščių r.) bibliotekoje bibliotekininku.

S. Češūnas talkino Kazimierui Būgai kaip žodžių rinkėjas, Juozo Balčikonio žodyno redakcijai pateikė daugiau kaip 100 žodyno lapelių.

Remdamasis rusų kalba išleistu prof. Dmitrijaus Ovsianiko-Kulikovskio analogišku leidiniu, jis parengė ir išleido vadovėlį lietuvių vidurinėms mokykloms "Poezijos ir prozos teorija" (1925 m.).

S. Češūnas bendradarbiavo su Lietuvos leidyklomis kaip kalbos redaktorius, parengė spaudai ar suredagavo įvairios tematikos knygas, tarp jų – Kazio Šalkauskio "Civiliniai įstatymai" 10-ojo tomo 1-ąją dalį (1933 m.), Jules Verne "Mažasis kapitonas" vertimą (1938 m.) ir kitas.

Jis buvo vertėjas, mokėjo penkias kalbas: anglų, prancūzų, lenkų, vokiečių ir rusų, vertė iš jų į lietuvių kalbą grožinius ir mokslo populiarinimo tekstus, dalį jų pritaikė jaunimo ir vaikų auditorijai.

S. Češūno vertimų leidimai:

1932 m. – Oscaro Wilde "Dorijano Grėjaus atvaizdas".

1935 m. – Alexandro Gueniot "Kaip išgyventi šimtą metų arba savo amžių prailginti".

1936 m. – Julieno Sandeau "Jaunutis didvyris".

1937–1938 m. – Levo Tolstojaus trijų dalių romanas "Prisikėlimas".

1938 m. – Charles Dickenso "Dovydas Kopeerfildas", Wilhelmo Hauffo "Haufo pasakos", Mieczyslawo Ziemnowicziaus "Mokymo metodai", Janso Christiano Anderseno "Rinktinės Anderseno pasakos".

Pasak amžininkų liudijimų, jis buvo išvertęs iš anglų kalbos Pearlės Buck dviejų dalių romaną "Padalinti namai", kuris buvo išleistas 1941 m. kaip Vytauto Montvilos vertimas.

Buvo vedęs, žmona Anelė Češūnienė. Vaikų neturėjo.

Mirė 1945 m. gegužės 6 d. Svėdasuose (Anykščių r.).