Balys STEIKŪNAS
  Gimimo data: 1896-11-26
Gimimo vietovė: Dejūnų k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Kariškis, laisvės gynėjas, Lietuvos kariuomenės savanoris, politinis kalinys

2021-03-22   |   Spausdinti

Tėvai: Vincentas Steikūnas (1954 – apie 1934) ir Ievos Diečkutė-Steikūnienė (1859–1914) – valstiečiai žemdirbiai. Broliai ir seserys: Julija Steikūnaitė-Keblienė (1883 – apie 1972), Veronika Steikūnaitė-Šablevičienė (1885 – apie 1932), Jonas Steikūnas (1887–1892) – mirė vaikystėje, Barbora Steikūnaitė-Putnienė (1888–1959), Vincentas Steikūnas (1889–1889) – mirė kūdikystėje, Ona Steikūnaitė (1891–1937), Kazimieras Steikūnas (1891–1976), Anelė Steikūnaitė-Keblienė (1894 – po 1942), Marijona Steikūnaitė (1896–1944), Antanas Steikūnas (1901–1906) – mirė vaikystėje, Stefanija Steikūnaitė-Jamantienė (1903–1979) ir Jonas Steikūnas (1906–1923). Giminaičiai (sesers Veronikos anūkai) Romualdas Vytautas Naiduškevičius (1931–2009) – mokslininkas ekonomistas ir Jonė Naiduškevičiūtė-Vaičiūnienė (g. 1933 m.) – mokslininkė biologė botanikė.

1918 m. baigė Panevėžio „Saulės“ gimnazijoje 6 klases.

1919 m. kovo 4 d. (kitur minima, kad vasario 15 d.) B. Steikūnas įstojo savanoriu į kuriamą Lietuvos kariuomenę ir joje tarnavo iki 1940 m.

1919 m. kovo 10 d. jis buvo pasiųstas į Karo mokyklą Kaune ir tų pačių metų liepos 6 d. ją baigė pirmojoje laidoje, gaudamas karužo laipsnį, ir buvo paskirtas 1-ojo artilerijos pulko 3-osios baterijos jaunesniuoju karininku. Nuo 1919 m. rugsėjo 13 d. pakeitus karinį laipsnį, jis buvo leitenantas.

1919 m. rugpjūtį–spalį B. Steikūnas dalyvavo Nepriklausomybės kovose prieš bolševikus, 1919 m. spalį–gruodį – prieš bermontininkus, 1920 m. vasarį–rugpjūtį – prieš lenkus.

1920 m. rugpjūčio 5 d. jis buvo perkeltas į 1-ąją haubicų bateriją ir tęsė kovas prieš lenkus. 1920 m. rugsėjo 22 d. mūšyje prie Seinų (Lenkija) jis pateko į lenkų nelaisvę ir tik lapkričio 5 d. iš jos pabėgo ir grįžo į tarnybą.

1921 m. spalio 15 d. jis buvo paskirtas 1-osios sunkiosios baterijos vyresniuoju karininku, nuo 1923 m. kovo 30 d. buvo vyresnysis leitenantas.

1923 m. spalio 15 d. B. Steikūnas baigė Aukštuosius karininkų kursus 3-ojoje jų laidoje.

Nuo 1925 m. spalio 3 d. jis tarnavo 3-osios baterijos vadu, nuo 1926 m. vasario 16 d. buvo kapitonas.

1928 m. rugsėjo 1 d. jis buvo paskirtas artilerijos grupės vadu.

1929 m. vasario 9 d. jis baigė Aukštųjų karininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vy-tauto kursų Artilerijos skyrių 2-ojoje jo laidoje. 1929 m. lapkričio 23 d. B. Steikūnui buvo suteiktas majoro karinis laipsnis.

Nuo 1935 m. gegužės 22 d. jis tęsė tarnybą 4-ajame artilerijos pulke, 1936 m. balandžio 1 d. buvo paskirtas 4-ojo artilerijos pulko 1-osios grupės vadu Tauragėje, paskui iki 1940 m. tarnavo artilerijos grupėje Kupiškyje.

1940 m. birželio 4 d. B. Steikūnas buvo perkeltas į 1-ąjį artilerijos pulką vado padėjėju.

Pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje likviduojant Lietuvos kariuomenę, B. Steikūnas buvo paskirtas tęsti karinę tarnybą Raudonosios armijos 29-ojo šaulių teritorinio korpuso 179-osios šaulių divizijos 618-ojo lengvosios artilerijos pulko štabo viršininku.

1941 m. birželio 10 d. majoras B. Steikūnas iš Kupiškio buvo išsiųstas į Maskvos (Rusija) F. Dzeržinskio artilerijos akademiją neva į mokymo kursus. Birželio 27 d. Gorochovecko poligone (Ivanovo sr., Rusija) jis buvo suimtas ir birželio 29 d. išgabentas kalėti į Gorkio (dabar – Žemutinis Naugardas, Rusija) kalėjimą, iš ten – į Norillago Lamos lagerį (Krasnojarsko kraštas, Rusija).

1942 m. rugsėjo 5 d. Ypatingasis pasitarimas nuteisė B. Steikūną dešimčiai metų kalėti. 1944 m. iš Norillago jis buvo perkeltas į Temlagą (Potma, Mordvija, Rusija).

Nepriklausomoje Lietuvoje majoras B. Steikūnas buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1932 m.), Savanorio kūrėjo medaliu (1928 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Latvijos išvadavimo karo 10-mečio medaliu (1929 m.).

Vedė apie 1927 m., žmona Kristina Holiušaitė-Steikūnienė (1902–1973) – emigrantė JAV. Dukterys: Regina Steikūnaitė-Čiuberkienė (1928–2009) – emigrantė JAV, visuomenininkė. ir Lilija Steikūnaitė-Ramonienė (1932) – emigrantė JAV.

Mirė 1945 m. gruodžio 4 d. Potmoje (Mordvija, Rusija), nukankintas lageryje. Palaidojimo vieta nežinoma.