Antanas KUNAVIČIUS
  Gimimo data: 1894-12-27
Gimimo vietovė: Dvareliškių k. (Ukmergės r.)

Trumpai:
Pedagogas pradinių klasių mokytojas, politinis kalinys

2021-04-05   |   Spausdinti

Tėvai: Karolis Kunavičius (?–1902) ir ? Kunavičienė – valstiečiai žemdirbiai, turėjo 4 hektarus žemės. Buvo šeštas vaikas šeimoje, trys vaikai mirė vaikystėje. Sesuo Monika Kunavičiūtė-Pleskienė – žemdirbė ūkininkė.

Vaikystėje žiemomis mokėsi pas daraktorių. 1908–1915 m. gyveno Vilniuje pas vyresnį brolį, padėjo jam dirbti ir laisvalaikiu mokėsi.

1915–1917 m. A. Kunavičius, Kiauklių (Širvintų r.) klebono Kazimiero Čibo (1871–1952)pasamdytas, jam bei vietiniams žmonėms mokant atlyginimą, dirbo Beivydžių (Širvintų r.) kaimo mokyklos mokytoju, vasaromis pats lankydamas pedagogams rengtus kursus ir taip lavindamasis.

1917–1918 m. jis dirbo Pusnės (Molėtų r.) pradžios mokykloje mokytoju, 1918–1919 m. – Karališkių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje mokytoju. 1919–1922 m. jis buvo Balninkų (Molėtų r.) pradžios mokyklos mokytojas.

1922–1925 m. A. Kunavičius dirbo Želvos (Ukmergės r.) pradžios mokykloje mokytoju, 1925 m. trumpai buvo Balelių (Ukmergės r.) pradžios mokyklos mokytojas.

1924–1926 m. jis baigė Ukmergės mokytojų kursus ir įgijo pradžios mokyklos mokytojo specialybę.

Paskirtas 1926 m. spalio 12 d., 1926–1927 m. A. Kunavičius dirbo Pienionių (Anykščių r.) pradžios mokykloje mokytoju, buvo šios mokyklos vedėjas.

Perkeltas 1927 m. rugsėjo 1 d., 1927–1933 m. jis buvo Vederų (Ukmergės r.) pradžios mokyklos vedėjas. 1933–1940 m. jis dirbo Butkūnėlių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje mokytoju.

A. Kunavičius nuo 1934 m. buvo Lietuvių tautininkų sąjungos narys.

Laisvalaikiu domėjosi pedagogika ir muzika.

Buvo vedęs, žmona Uršulė Kildišytė-Kunavičienė (1901–1945). Vaikai:  Ona Kunavičiūtė (1924–1945) – mirė jaunystėje ir Petras Kunavičius (1928–1947) – laisvės gynėjas partizanų ryšininkas, 1947 m. politinis kalinys, miręs kalėjime.

Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje A. Kunavičius patyrė sovietines represijas. 1944 m. gruodžio 26 d. Karališkių kaime (Ukmergės r.) jis buvo suimtas ir kalintas Ukmergėje, nuo 1945 m. sausio 9 d. – Vilniuje. Karo tribunolas 1945 m. birželio 11 d. nuteisė jį 10 metų kalėti lageryje ir 5 metams tremties.

Išgabentas į kalinimo vietą, nuo 1945 m. rugsėjo 14 d. jis buvo kalinamas KArlage (Karagandos sritis, Kazachstanas).

Mirė 1946 m. Karlage (Kazachstanas). Palaidojimo vieta nežinoma.

A. Kunavičiaus pedagoginė veikla pristatoma Kazio Račkausko informaciniame leidinyje "Nepriklausomos Lietuvos mokytojai : 1918–1940 metų biografijos" (2018 m.).