Petras BEIŠYS
Biografija rengiama. Rašykite el. p.: info@anykstenai.lt
  Gimimo data: 1905-00-00
Gimimo vietovė: Milašaičių k. (Raseinių r.)

Trumpai:
Pedagogas pradinių klasių mokytojas, vadovas, laisvės gynėjas, politinis kalinys ir tremtinys

2021-04-06   |   Spausdinti

Tėvai: Antanas Beišys ir Ona Beišienė (1980–1948) – žemdirbė, 1948 m. tremtinė Krasnojarsko krašte, mirusi tremtyje. Brolis Stasys Beišys (1900–?) – žemdirbys, laisvės gynėjas, nuo 1945 m. – politinis kalinys.

Apie 1924–1925 m. P. Beišys dirbo Milašaičių pradžios mokykloje mokytoju.

1925–1927 m. jis baigė Ukmergės mokytojų kursus, įgijo pradinių klasių mokytojo specialybę.

Paskirtas 1927 m. rugsėjo 1 d., 1927–1932 m. ir vėliau P. Beišys dirbo Pienionių (Anykščių  r.) pradžios mokyklos mokytoju, buvo šios mokyklos vedėjas.

1932 m. vasarą jis baigė Žemės ūkio kursus Kaune.

Apie 1934 m. P. Beišys buvo paskirtas Kavarsko (Anykščių r.) pradžios mokyklos vedėju ir šias pareigas ėjo iki 1940 m. Jis vadovavo mokyklai tuo metu, kai 1936–1939 m. Lietuvos valstybės ir valsčiaus savivaldybės lėšomis Kavarske buvo statomas naujas tipinis 6 skyrių pradžios mokyklos pastatas, organizavo statybą ir įkurdino mokyklą naujose patalpose.

Nepriklausomoje Lietuvoje P. Beišys buvo šaulys, Lietuvos šaulių sąjungos Kavarsko šaulių būrio narys.

Pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu jis pasitraukė iš Kavarsko ir persikėlė į gimtinę, gyveno Milašaičiuose, karo metais dirbo mokytoju. Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje jis buvo laisvės gynėjas Kęstučio apygardos partizanas.

1945 m. sausio 13 d. Milašaičiuose P. Beišys buvo suimtas, tardytas Ariogaloje (Raseinių r.), vėliau kalintas Kaune, netrukus be jokio nuosprendžio išvežtas į lagerį ir nuo 1945 m. vasario 11 d. kalėjo Vorkutlage (Komija, Rusija).

Tik 1947 m. lapkričio 22 d. Ypatingasis pasitarimas nuteisė jį dešimčiai metų kalėti. Nuo 1948 m. sausio 4 d. P. Beišys perkeltas kalėti į Solikamską (Permės sritis, Rusija). 1954 m. paleistas iš kalinimo vietos, jis buvo išsiųstas į tremtį ir tokiomis sąlygomis gyveno iki 1962 m. vasaros, kol atgavo laisvę.

Būdamas tremtyje ir pasinaudodamas palankiomis permainomis sovietinėje visuomenėje, 1959 m. jis kreipėsi su skundu dėl smurto, patirto 1945 m. jį suėmus ir tardant. Savo skunde P. Beišys aprašė visas aplinkybes, kaip iš sulaikytųjų tardytojai išgaudavo prisipažinimus. Jo skundas buvo ištirtas ir atmestas kaip nepagrįstas, motyvuojant tuo, kad savo laiku nukentėjęs sulaikytasis nebuvo pasiskundęs tardytojų veiksmais.

Buvo vedęs, žmona Ona Beišienė (1896–?) – amatininkė, 1948–1960 m. tremtinė Krasnojarsko krašte. Sūnus Algirdas Beišys (g. 1932 m.) – 1948–1962 m. politinis kalinys ir tremtinys Krasnojarsko krašte ir Magadano srityje.

Mirė po 1962 m.