Gimimo data nustatyta pagal krikšto metrikų įrašą. Asmens dokumentuose buvo naudota data pagal naująjį kalendorių – 1908 m. kovo 30 d.

Tėvai: Petras Dedela (?–1919) – siuvėjas ir Juzefa Dričkutė-Dedelienė (?–1927) – namų šeimininkė. Augo vienintelis vaikas šeimoje.

1908 m. kovo 18 d. Kavarsko bažnyčioje ją pakrikštijo vikaras Jonas Puidokas, krikštatėviais buvo Vincentas Dedela ir Julija Šileikienė, Benedikto Šileikos žmona. 

Pirmojo pasaulinio karo pradžioje 1914 m. šeima pasitraukė į Rusiją, 1914–1917 m. gyveno Sibire. M. Dedelaitė ten baigė tris pradinės mokyklos klases. Šeimai persikėlus, 1917–1918 m. ji toliau gyveno ir mokėsi Jekaterinoslave (dabar – Dnipras, Ukraina), kol 1918 m. grįžo į Lietuvą, vėl gyveno Kavarske, mokėsi Ukmergėje.

Tėvui anksti mirus, toliau augo su motina Ukmergėje. 1924 m. baigė šešias klases Ukmergės valstybinėje gimnazijoje, tą pačią vasarą – dviejų mėnesių mokytojų kursus Marijampolėje ir įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę.

1924–1941 m. M. Dedelaitė-Krikštopaitienė dirbo Aukštaitijos pradžios mokyklose mokytoja, kartu organizuodama ir jaunimo kultūrinę veiklą.

1924–1925 m. ji buvo Gudelių (Ukmergės r.) pradžios mokyklos vedėja.

Paskirta 1925 m. rugsėjo 1 d., 1925–1932 m. ji buvo Repšėnų (Anykščių r.) pradžios mokyklos mokytoja ir šios mokyklos vedėja. 1931–1932 m. ji dirbo šios mokyklos Jusiškio komplekte.

Sukūrusi šeimą, jos pačios prašymu nuo 1932 m. spalio 1 d. ji buvo perkelta dirbti kartu su vyru ir 1932–1940 m. dirbo Siesikų (Ukmergės r.) pradžios mokykloje mokytoja.

Vėliau M. Krikštopaitienė 1940–1941 m. gyveno ir dirbo Vileikiškiuose (Širvintų r.), buvo Vileikiškių pradžios mokyklos mokytoja.

1941 m. birželio 14 d. Krikštopaičių šeima ten patyrė sovietines represijas. M. Krikštopaitienė su vaikais buvo ištremta į Altajaus kraštą (Rusija) ir tremties sąlygomis gyveno Kokšio kaime (buv. Griaznuchos, dab. Sovietskio r.) iki 1947 m. Nuo šeimos atskirto vyro ir vaikų tėvo ji daugiau nebepamatė: jis buvo suimtas ir įkalintas, 1942 m. balandžio 21 d. žuvo lageryje.

1947 m. rugsėjo 28 d. M. Krikštopaitienė su vaikais pabėgo iš Altajaus krašto ir nelegaliai grįžo į Lietuvą, gyveno slapstydamasi pas gimines.

1949 m. rugsėjo 15 d. ji buvo suimta, kalinta Vilniuje ir Alytuje. 1950 m. sausio 6 d. Ypatingasis pasitarimas už pabėgimą iš tremties nuteisė ją trejus metus kalėti.

Po pusantrų metų metų kalinimo Lukiškių kalėjime Vilniuje, kur dirbo siuvėja, ji buvo amnestuota ir 1951 m. kovo 11 d. vėl išgabenta į tremtį Altajaus krašte, 1951–1956 m. gyveno Kokšio kaime (buv. Griaznuchos, dab. Sovietskio r.), dirbo plytinėje. M. Krikštopaitienė 1956 m. rugpjūčio 10 d. buvo paleista ir tais pačiais metais grįžo į Lietuvą.

Iš pradžių ji gyveno pas jaunesniąją dukterį vyro K. Krikštopaičio tėviškėje, paskui persikėlė į Prienus, dirbo mokyklos kioske, vėliau Bagrėnuose (Prienų r.) buvo mokyklos valytoja.

Nuo 1960 m. iki gyvenimo pabaigos kartu su vyresniąja dukterimi ji gyveno Kavarske (Anykščių r.), skirdama savo laiką ir jėgas labdaringai socialinei veiklai.

Lietuvos Atgimimo metais M. Krikštopaitienė dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Anykščių skyriaus Kavarsko kuopos narė. 1995 m. Kavarsko jaunieji kraštotyrininkai užrašė jos prisiminimus, rankraštis saugomas Kavarsko bibliotekoje.

Ištekėjo 1932 m. sausio 5 d. Kavarske, vyras Konstantinas Krikštopaitis (1902–1942) – pedagogas pradinių klasių mokytojas, 1941–1942 m. politinis kalinys Rešotuose, žuvęs lageryje. Vaikai: Rimantė Marija Krikštopaitytė (1933–2012) – 1941–1947 m. tremtinė Altajaus krašte, medikė, Alvydas Krikštopaitis (1934–1952) – 1941–1947 m. tremtinys Altajaus krašte, miręs nuo ligos jaunystėje, ir Daiva Krikštopaitytė-Rimšienė (g. 1940 m.) – 1941–1947 m. tremtinė Altajaus krašte, gydytoja pediatrė.

Mirė 1996 m. sausio 4 d. Kavarske (Anykščių r.). Palaidota Kavarsko kapinėse. Kapą ženklina pilko šlifuoto akmens paminklinė stela su iškaltu įrašu: "A+A / Dedelos / Juzefa, Petras / Marija / Krikštopaitienė / sūnus Alvydas / dukra Rimantė / Viešpatie, / mūsų viltis Tavyje".