Tėvai: Petras Dedela ir Juzefa Dedelienė.

Tėvui anksti mirus, augo su motina Ukmergėje. Baigė šešias klases Ukmergės valstybinėje gimnazijoje, mokytojų kursus Marijampolėje ir įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę.

Apie 1924–1941 m. M. Dedelytė-Krikštopaitienė dirbo Aukštaitijos pradžios mokyklose mokytoja, kartu organizuodama ir jaunimo kultūrinę veiklą.

1925 m. ji buvo Gudelių (Ukmergės r.) pradžios mokyklos vedėja.

Atvykusi apie 1926 m., iki 1932 m. ji buvo Repšėnų (Anykščių r.) pradžios mokyklos mokytoja ir šios mokyklos vedėja. 1931–1932 m. ji dirbo šios mokyklos Jusiškio komplekte.

Sukūrusi šeimą, jos pačios prašymu nuo 1932 m. spalio 1 d. ji buvo perkelta dirbti kartu su vyru ir 1932–1940 m. dirbo Siesikų (Ukmergės r.) pradžios mokykloje mokytoja.

Vėliau M. Krikštopaitienė 1940–1941 m. gyveno ir dirbo Vileikiškiuose (Širvintų r.), buvo Vileikiškių pradžios mokyklos mokytoja.

1941 m. birželio 14 d. Krikštopaičių šeima ten patyrė sovietines represijas. M. Krikštopaitienė su vaikais buvo ištremta į Altajaus kraštą (Rusija) ir tremties sąlygomis gyveno Kokšio kaime (buv. Griaznuchos, dab. Sovietskio r.) iki 1947 m. Nuo šeimos atskirto vyro ir vaikų tėvo ji daugiau nebepamatė: jis buvo suimtas ir įkalintas, 1942 m. balandžio 21 d. žuvo lageryje.

1947 m. rugsėjo 28 d. M. Krikštopaitienė su vaikais pabėgo iš Altajaus krašto ir nelegaliai grįžo į Lietuvą, gyveno slapstydamasi.

1949 m. rugsėjo 15 d. ji buvo suimta, kalinta Vilniuje ir Alytuje. 1950 m. sausio 6 d. Ypatingasis pasitarimas už pabėgimą iš tremties nuteisė ją trejus metus kalėti.

Po pusantrų meetų metų kalinimo ji buvo amnestuota ir 1951 m. kovo 11 d. vėl išgabenta į tremtį Altajaus krašte. M. Krikštopaitienė ten gyveno tremtyje, kol 1956 m. rugpjūčio 10 d. buvo paleista ir tais pačiais metais grįžo į Lietuvą.

Iš pradžių ji gyveno pas jaunesniąją dukterį vyro K. Krikštopaičio tėviškėje, paskui persikėlė į Prienus, dirbo mokyklos kioske, vėliau Bagrėnuose (Prienų r.) buvo mokyklos valytoja.

Nuo 1960 m. iki gyvenimo pabaigos kartu su vyresniąja dukterimi ji gyveno Kavarske (Anykščių r.), skirdama savo laiką ir jėgas labdaringai socialinei veiklai.

Lietuvos Atgimimo metais M. Krikštopaitienė dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Anykščių skyriaus Kavarsko kuopos narė.

Ištekėjo 1932 m. sausio 5 d. Kavarske, vyras Konstantinas Krikštopaitis (1902–1942) – pedagogas pradinių klasių mokytojas, 1941–1942 m. politinis kalinys Rešotuose, žuvęs lageryje. Vaikai: Rimantė Marija Krikštopaitytė (1933–2012) – 1941–1947 m. tremtinė Altajaus krašte, medikė, Alvydas Krikštopaitis (1934–1952) – 1941–1947 m. tremtinys Altajaus krašte, miręs nuo ligos jaunystėje, ir Daiva Krikštopaitytė-Rimšienė (g. 1940 m.) – 1941–1947 m. tremtinė Altajaus krašte, gydytoja pediatrė.

Mirė 1996 m. sausio 4 d. Kavarske (Anykščių r.). Palaidota Kavarsko kapinėse. Kapą ženklina pilko šlifuoto akmens paminklinė stela su iškaltu įrašu: "A+A / Dedelos / Juzefa, Petras / Marija / Krikštopaitienė / sūnus Alvydas / dukra Rimantė / Viešpatie, / mūsų viltis Tavyje".