Tėvai: Vasilijus Šaripovas (1859–1923) ir Nastasija Šaripova (1871–1958) – darbininkai.

Nuo 1924 m. N. Šaripovas dirbo Lietuvos Raudonosios pagalbos organizacijoje, nuo 1926 m. buvo komunistas pogrindininkas. Už nelegalią revoliucinę veiklą 1929–1931 m. jis buvo kalintas Panevėžio kalėjime ir Varnių (Telšių r.) koncentracijos stovykloje.

Iki 1940 m. vasaros N. Šaripovas buvo Jankelio Baranovičiaus veltinių vėlimo dirbtuvių darbininkas Anykščiuose.

Pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu 1940–1941 m. N. Šaripovas dirbo Anykščių veltinių vėlimo artelės "Vailokas" pirmininku. 1940 m. vasarą jis organizavo šios artelės kūrimą kooperatiniais pagrindais, išrūpino jos veiklai patalpas – išsinuomojo Donatui Šukevičiui priklausiusį mūrinį pastatą ant Šventosios kranto ("Okuličiūtės dvarelį").

Nuo 1940 m. rugpjūčio 1 d. pradėjusi veikti "Vailoko" artelė, kurioje dirbo 130 žmonių, buvo pirmoji Lietuvoje valstybinė veltinių gamybos įmonė. 1940 m. rudenį atidarytas "Vailoko" artelės batsiuvių cechas, veikęs buvusiame Žydų banko pastate Vilniaus gatvėje, įdarbino dar apie 100 batsiuvių.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1941 m. vasarą artelės veikla nutrūko, jos vadovas N. Šaripovas pasitraukė į Rytus, 1941–1942 m. dirbo Kirovo srityje (Rusija). 1942 m. jis buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, 1942–1943 m. buvo 16-osios lietuviškosios divizijos kareivis.

1943–1945 m. N. Šaripovas buvo patekęs į vokiečių nelaisvę ir laikomas kaip karo belaisvis, kol karo pabaigoje buvo išlaisvintas ir grįžo į Anykščius.

1945–1952 m. N. Šaripovas toliau dirbo atkurtos Anykščių vailokų ir batų daugiaverslinės artelės "Vailokas" pirmininku, nuo 1951 m. sausio pakeitė jos pavadinimą į artelę "Spartakas". Jo iniciatyva 1948 m. iš Maskvos (Rusija) buvo gautos ir atgabentos pirmosios vilnos vėlimo mašinas, jos suremontuotos (darbus atliko Anykščių elektrinės viršininkas Henrikas Juknevičius) ir paleistos, pereinant nuo rankinio prie mechanizuoto veltinių gamybos proceso.

1952 m. balandžio 10 d. jis buvo perkeltas dirbti į Zarasus.

Vėliau grįžęs į Anykščius, iki 1962 m. jis dirbo ūkinį darbą Anykščiuose, kol išėjo į pensiją.

Buvo vedęs, žmona Jelena Šaripova (1914–1983).

Mirė 1967 m. liepos 27 d. Anykščiuose. Palaidotas Anykščių rusų kapinėse šeimos kape prie tėvų. Kapą ženklina raudono šlifuoto akmens paminklas-stela su dviem portretinėm moterų nuotraukom ir iškaltu įrašu rusų kalba: "Nikolajus 1902–1967 / Čia ilsisi šeima / Šaripovų / Vasilijus Nikitovičius / 1859–1923 / Nastasija Grigorjevna / 1871–1958 / Jelena Vasiljevna / 1914–1983".