Kitų šaltinių duomenimis minimas kaip gimęs 1881 m. sausio 1 d. netoli Bagaslaviškio (Širvintų r.).

Tėvai: Juozapas Linartas (1829–1929) ir Ieva Šiaučiūnaitė-Linartienė. Broliai ir sesuo: Kazimieras Linartas (1865–1942) – 1941–1942 m. tremtinys Altajaus krašte, miręs tremtyje, Donatas Linartas (1874–1950) – kunigas, 1946–1950 m. politinis kalinys, miręs lageryje, ir Uršulė Linartaitė-Renkauskienė (apie 1880 – ?).

Mokėsi Liepojos (Latvija) gimnazijoje.

1899 m. J. Linartas išvyko į Rygą (Latvija) ir ten pasiliko iki 1915 m. Baigęs teisės studijas, Rygoje jis dirbo notaro įstaigoje, paskui buvo Rygos miesto notaras. 

1904 m. Rygoje su kitais J. Linartas įkūrė "Kanklių" draugiją.

Jis režisavo spektaklius ir juose pats vaidino: Margis M. Šikšnio "Pilėnų kunigaikštis" (1905 m.), Blinda G. Landsbergio‑Žemkalnio "Blinda" (1910 m.), dainavo operetėse. Jis sukūrė Aleksandro Kačanausko operetės "Jaunoji našlelė" libretą (operetė pastatyta Rygoje 1908 m.). Jis įrašė pirmąsias lietuviškas plokšteles.

1909–1915 m. kartu su bendraminčiais J. Linartas leido laikraštį "Rygos garsas". Spaudoje jis bendradarbiavo, pasirašydamas slapyvardžiais Akstinų Jurgis, J. L-tas, Jurgelis.

Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukęs į Rusiją, jis gyveno Sankt Peterburge ir buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti centro komiteto sekretorius. 1915–1917 m. jis dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių teatrinėje veikloje, pastatė spektaklius V. Nagornoskio "Živilė" ir L. Giros "Kerštas" (abu 1916 m.).

1918 m. J. Linartas grįžo į Lietuvą, įsitraukė į visuomeninę ir kultrūnę veiklą. 1920 m. jis buvo išrinktas Šv. Vincento Pauliečio pavargėliams šelpti draugijos valdybos nariu.

1920–1926 m. J. Linartas dirbo Kauno apygardos teisme vyriausiuoju notaru.

1928–1931 m. dirbdamas kino filmų gamyybos bendrovėje "Akis", J. Linartas kūrė pirmuosius lietuviškus ilgametražius vaidybinius filmus "Kareivis – Lietuvos gynėjas" (režisierius, 1928 m.) ir "Jonukas ir Onutė" (scenarijaus autorius ir režisierius kartu su Vladu Fedotu-Sipaičiu, 1931 m.), bet abi kino juostos neišliko.

1935 m. Kaune jis kartu su operatoriumi Feognijumi Dunajevu įsteigė bendrovę "Mūsų Lietuva", kuri 1935–1940 m. išimtine teise kūrė lietuvišką kino kroniką.

Nepriklausomoje Lietuvoje jis aktuviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Jis buvo 1920 m. balandžio 19 d. įvykusio nepriklausomos Lietuvos notarų suvažiavimo dalyvis, 1924 m. pirmininkavo Lietuvių ir latvių vienybės draugijoje, dalyvavo kalinių globos draugijos veikloje, atvirai reiškė simpatijas tautininkams.

1941 m. jis dalyvavo Birželio tautiniame sukilime Kaune.

Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje už antisovietinį pasipriešinimą 1941 m. J. Linartas 1945 m. gegužės 26 d. Kaune buvo suimtas ir kalinamas. Karo tribunolas 1945 m. rugpjūčio 18 d. jį nuteisė 5 metams lagerio ir 5 metams tremties. 1945 m. rugsėjį jis buvo įkalintas Karlage Dolinskojės vietovėje (Karagandos sritis, Kazachstanas).

Buvo vedęs, žmona Joana Jančaitė-Linartienė (1881–1966) – aktorė, dainininkė, nuo 1961 m. emigrantė Australijoje. Vaikai: Gražina Linartaitė-Kovalskienė (? – iki 1996) – emigrantė Australijoje, Pajauta Janina Linartaitė-Daukienė (1909–?) – emigrantė Australijoje ir Vytautas Aleksandras Linartas (1918–2007) – emigrantas JAV.

Mirė 1946 m. sausio 5 d. Dolinskojėje (Karagandos sritis, Kazachstanas). Palaidojimo vieta nežinoma.