Tėvas Karolis Pelenis.

Baigė Liepojos gimnaziją.

Atvykusi 1920 m. rudenį, 1920–1928 m. A. Pelenaitė gyveno ir dirbo Anykščiuose.

Paskirta 1920 m. lapkričio 1 d., 1920–1928 m. ji dirbo Anykščių vidurinėje mokykloje vokiečių kalbos mokytoja, buvo pirmoji Anykščiuose užsienio kalbų mokytoja tuo metu pradėjusioje veikti vidurinėje mokykloje.

Jos pačios prašymu atleista 1928 m. spalio 15 d., A. Pelenaitė išvyko į Raguvą (Panevėžio r.), kur toliau 1928–1929 m. dirbo Raguvos vidurinėje mokykloje vokiečių kalbos mokytoja, kol 1929 m. rugpjūčio 28 d. ši mokykla buvo uždaryta.

Apie 1935 m. ji gyveno Panevėžyje, apie 1941 m. – Kaune.

Ištekėjo 1929 m. spalio 9 d. Kauno Vytauto bažnyčioje, vyras Andrius Makūnas (1900–1941) – pedagogas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, leidėjas, visuomenininkas, politinis kalinys.

1941 m. birželio 8 d. Makūnų šeima Kaune patyrė sovietines represijas. A. Makūnas buvo suimtas, atskirtas nuo šeimos ir įkalintas Sevurallage (Sverdlovsko sritis, Rusija), kur tais pačiais metais mirė.

A. Makūnienė 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremta į Sibirą, 1941–1942 m. gyveno Svetlooziorskojėje (Srostkų r., Altajaus kr., Rusija), 1942–1957 m. – Muostache ir Bykove (Bulūno r., Jakutija, Rusija) bei Jakutske (Jakutija, Rusija), dirbo vietinėse mokyklose.

1957 m. paleista iš tremties, 1958 m. ji grįžo į Lietuvą.

Mirė 1976 m.