1935 m. baigė Ukmergės gimnaziją.

1935 m. rugsėjo 28 d. P. K. Skopas buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę ir pasiųstas į Karo mokyklą Kaune. 1938 m. gegužės 12 d. ją baigė 19-ojoje laidoje ir gavo pėstininkų jaunesniojo leitenanto karinį laipsnį.

1938–1940 m. P. K. Skopas-Skirmantas tarnavo 8-ajame pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulke, buvo mokomosios kuopos būrio vadas.

Pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje 1940 m. rugpjūčio 1 d. jis buvo perkeltas į 1-ąjį pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulką ir paskirtas 2-osios kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę, 1940 m. spalio 3 d. jis buvo paskirtas Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 179-osios šaulių divizijos 234-ojo šaulių pulko būrio vadu.

Prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, 1941 m. vasarą P. K. Skirmantas iš Raudonosios armijos pasitraukė. 1941 m. birželio 25 d. atvykęs į Salantus (Kretingos r.), jis organizavo sukilėlių būrį ir aktyviai dalyvavo tautiniame sukilime.

1941–1944 m. P. K. Skirmantas dirbo Kauno gaisrinės viršininku.

1942–1943 m. jis studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Technologijos fakulteto Cheminės technologijos skyriuje, kol okupacinė valdžia studijas nutraukė.

1944 m. vasarą P. K. Skirmantas pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. liepą jis emigravo į JAV, kur pasiliko iki gyvenimo pabaigos, gyveno Naujojo Džersio valstijoje, vėliau Kalifornijos valstijoje. buvo žinomas kaip Francis X Skirmantas.

Vedė 1941 m. rugsėjo 26 d. Kaune, žmona Elena Liaudanskaitė-Skirmantienė-Skirmantas (1918–1996). Liko našlys.

Mirė 1998 m. balandžio 5 d. Glendeile (Glendale, Kalifornijos valstija, JAV).

P. K. Skirmanto-Skopo biografija pateikta enciklopedinio žinyno "Lietuvos kariuomenės karininkai : 1918–1953" 7-ajame tome (2007 m.).