Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1894 m. rugsėjo 10 d.

Tėvai: Pranciškus Gineitis (1861–1934) ir Ona Noreikaitė-Gineitienė (1859–1934) – žemdirbiai ūkininkai. Broliai ir seserys: Ona Elžbieta Gineitytė-Prunskienė (1887–1984) – žemdirbė ūkininkė, Elena Gineitytė-Baleišienė (1890–?) – dvarininkė, Spitrėnų bažnyčios fundatorė, Karolis Gineitis (1896–1957) – žemdirbys ūkininkas, 1944–1957 m. politinis  kalinys ir tremtinys Sibire, mirs tremtyje, Juozapas Gineitis (1898–1942) – laisvės gynėjas Lietuvos kariuomenės savanoris, kariškis, 1941–1941 m. politinis kalinys, žuvęs lageryje, ir Marijona Magdalena Gineitytė-Žiulienė (1900–?) – žemdirbė ūkininkė. Dėdė Antanas Gineitis (1860–1936) – dvarininkas, savivaldos organizatorius, sūnėnas (sesers Onos sūnus) Juozas Prunskis (1907–2003) – kunigas prelatas, žurnalistas.

1913 m. baigė Panevėžio realinę mokyklą. 1913 m. pradėjo studijuoti Sankt Peterburgo (Rusija) psichoneurologijos institute, 1914–1915 m. tęsė studijas Kijevo (Ukraina) komercijos institute, bet prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, jas nutraukė.

1915 m. vokiečiams okupavus Lietuvą, P. Gineitis grįžo į gimtinę ir pradėjo kurti pradines mokyklas. 1916–1918 m. jis buvo Utenos pradinės mokyklos vedėjas.

Pagal jo parengtą projektą 1917 m. Spitrėnuose (Utenos r.) vietos gyventojai pastatė Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, medinę bažnyčią, naudojamą iki šiol.

1917 m. rugsėjo 18–22 d. P. Gineitis kaip Utenos krašto valstiečių atstovas dalyvavo Vilniaus konferencijoje, kur buvo numatytas Lietuvos valstybės sukūrimas bei įkurta Lietuvos Taryba.

Jis buvo vienas iš Utenos "Saulės" gimnazijos steigėjų, 1918 m. dirbo pirmuoju gimnazijos direktoriumi, buvo Švietimo ministerijos įgaliotinis Utenos apskrityje.

1919–1927 m. P. Gineitis dirbo Utenos pradinių mokyklų inspektoriumi, 1927–1932 m. buvo Kalvarijos vidurinės mokyklos mokytojas, 1932–1936 m. – Kretingos vidurinės mokyklos mokytojas.

1930–1935 m. jis studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultete.

1936–1939 m. jis gyveno Anykščiuose ir buvo Anykščių progimnazijos lietuvių kalbos ir geografijos mokytojas.

1939–1941 m. P. Gineitis buvo Utenos gimnazijos mokytojas.

Iki Pirmojo pasaulinio karo jis bendradarbiavo "Aušrinėje", vėliau rašė "Lietuvos aidui", "Laisvei", "Rytui", "XX amžiui".

P. Gineitis išleido knygas "Bežiedžiai, arba sporiniai, augalai : aukštesniųjų mokyklų vadovėlis, parašytas pagal Švietimo ministerijos programą" (1931 m., kitas leidimas – 1935 m.), "Žiediniai augalai :  aukštesniųjų mokyklų gamtos mokslo vadovėlis, parašytas pagal Švietimo ministerijos programą" (1935 m.).

Buvo vedęs, žmona Domicelė Martinėnaitė-Gineitienė (1896–1941) – tremtinė Altajaus krašte (Rusija), mirusi tremtyje. Sūnūs: Romualdas Algirdas Gineitis (1921–2004) – mokslininkas gydytojas, emigrantas JAV, Vidmantas Gineitis (1923–1996) – žemdirbys, Rimantas Pranciškus Gineitis (1928–2003) – 1941–1948 m. tremtinys, pabėgęs iš tremties, mokslininkas ekonomistas, nuo 1948 m. gyvenęs kaip Rimantas Geniotis, ir Mindaugas Gineitis (1930–1987) – 1941–1948 m. tremtinys Sibire, pabėgęs iš tremties.

1941 m. birželio 14 d. mokytojas P. Gineitis buvo suimtas ir įkalintas Rešotų lageryje (Žemutinio Ingašo r., Krasnojarsko kraštas, Rusija).

Mirė 1941 m. gruodžio 12 d. Rešotų lageryje. Palaidojimo vieta nežinoma.

Tauragnų kapinėse, Gineičių šeimos kapavietėje, įrengta memorialinė lenta, kurioje įamžinti Karolio Gineičio ainiai ir jų artimieji, nukentėję nuo sovietų genocido. Šioje lentoje iškaltos Prano ir Domicelės Gineičių pavardės ir žūties vietos.