Iki 1928 m. P. Galvanauskas dirbo Ukmergės 1-ojoje pradžios mokykloje mokytoju.

Paskirtas 1928 m. rugsėjo 1 d., 1928–1931 m. P. Galvanauskas dirbo Dabužių (Anykščių r.) pradžios mokyklos mokytoju, buvo šios mokyklos vedėjas.

1931 m. jis buvo perkeltas į Vareikonių (Kauno r.) pradžios mokyklą vedėju.

Vėliau iki 1940 m. P. Galvanauskas buvo Širvintų pradžios mokyklos mokytojas.

Buvo vedęs 1930 m. rugpjūčio 13 d. Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčioje, žmona Aleksandra Slučkaitė-Galvanauskienė (1902–1996) – pedagogė pradinių klasių mokytoja, 1947–1956 m. politinė kalinė Kazachstane.

Pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje jis patyrė represijas. 1940 m. liepos 12 d. jis buvo suimtas, kalintas Ukmergėje. Ypatingasis pasitarimas 1941 m. balandžio 19 d. nuteisė jį aštuonerius metus kalėti. P. Galvanauskas buvo išgabentas į Sevpečlagą (Komija, Rusija), netrukus perkeltas į Vorkutstrojų (Komija, Rusija).

Mirė 1942 m. vasario 15 d. Vorkutos lageryje (Komija, Rusija). Palaidojimo vieta nežinoma.

Kauno Petrašiūnų kapinėse (22 kvartalas, 3 eilė, 9 kapas) šeimos kapavietėje yra P. Galvanausko kenotafas. Jį ženklina pilko šlifuoto akmens skulptūrinė paminklinė kompozicija su įrašais metalinėmis raidėmis: "Galvanauskai / Petras 1904–1942 / Aleksandra 1902–1996".