![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
|
Kletas VENCKAVIČIUS
|
|
Kitos pavardės, slapyvardžiai: Węckovicz Gimimo data: 1789-04-27 Gimimo vietovė: Apteikių k. (Šeduvos parapija, Radviliškio r.) Trumpai: Kunigas |
2026-02-07 | Spausdinti
Gimimo data nustatyta pagal krikšto metrikų įrašą, kuriame nurodoma vien tik krikšto diena.Tėvai: Antanas Venckavičius ir Ieva Abromavičiūtė-Venckavičienė. Brolis Januarijus Venckavičius (1782–?). 1789 m. balandžio 27 d. Šeduvos bažnyčioje jį pakrikštijo kunigas Antanas Šliogeris, krikštatėviais buvo kilmingasis Simonas Tamulevičius ir Ona Venckavičienė. Baigė teologijos studijas, buvo įšventintas kunigu. Keletą metų tarnavo Žemaičių vyskupijos parapijose vikaru. Paskirtas 1820 m. sausį, 1820–1827 m. K. Venckavičius buvo Debeikių (Anykščių r.) Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas. Debeikiuose jis ugdė vikarus: 1820–1822 m. – Simoną Pančinskį, 1823–1827 m. – Jurgį Valentinavičių, 1824–1825 m. – Antaną Markevičių. Paskirtas 1823 m. gegužę, 1823–1827 m. K. Venckavičius, būdamas Debeikių klebonu, kartu ėjo ir Anykščių Šv. Mato parapijos administratoriaus pareigas. 1827 m. lapkritį perdavęs Debeikių parapiją išugdytam vikarui J. Valentinavičiui, 1827–1850 m., iki gyvenimo pabaigos, K. Venckavičius buvo Anykščių Šv. Mato parapijos klebonas – ilgiausiai XIX a. Anykščiuose tarnavęs dvasininkas. Jo rūpečiu 1830 m. šalia bažnyčios buvo pastatyta nauja mūrinė vieno aukšto klebonija, naudota iki pat XX a. pradžios. Anykščiuose jis ugdė vikarus: 1823–1838 m. – Joną Danevičių, 1823–1826 m. – Feliksą Tamoševičių, 1826–1832 m. – Vincentą Šišniauską, 1832–1834 m. – Ignotą Balevičių, 1834–1835 m. – Motiejų Žepnickį, 1835–1841 m. – Dominyką Jablonskį, 1840–1842 m. – Juozapą Mackevičių, 1841–1844 m. – Pranciškų Volskį, 1844–1851 m. – Julijoną Šimkavičių, 1848–1849 m. – Albiną Domaševičių, 1849–1850 m. – Cipijoną Vaišvilą. Mirė 1850 m. rugsėjo 17 d. Anykščiuose. Buvo palaidotas Anykščių parapijos XIX a. kapinėse prie senosios medinės koplyčios. XX a. pradžioje uždarius kapines, kapas sunyko, o 1964 m. jas likvidavus, kapavietė buvo sunaikinta, palaidojimo vieta nebežinoma. |