Tėvai: Albinas Račickas (1924–?) ir Leokadija Sakalauskaitė-Račickienė iš Gečionių. Buvo trečias vaikas, gimęs šeimoje.

Vaikystėje augo Keblonių ir Gečionių kaimuose (Anykščių r.), Leliūnuose ir Kloviniuose (Utenos r.), kol šeima apsigyveno Gedimino kaime (Utenos r.).

Nuo 1958 m. mokėsi Mačionių (Anykščių r.) pradinėje mokykloje. 1969 m. baigė Utenos 2-ąją vidurinę mokyklą. Mokydamasis pasižymėjo kaip literatas, 1967–1969 m. dalyvavo respublikiniuose jaunųjų literatų konkursuose, kur pelnė prizines vietas.

Rekomendavus lietuvių kalbos mokytojui Rapolui Šalteniui, 1969–1974 m. V. Račickas studijavo Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas, įgijo filologinį išsilavinimą.

1974–1977 m. V. Račickas dirbo laikraščio "Tarybinis mokytojas" korespondentu, 1977–1980 m. buvo laikraščio "Lietuvos pionierius" korespondentas, 1980–1981 m. – laikraščio "Vakarinės naujienos" korespondentas, 1985–1989 m. – žurnalo "Genys" literatūrinis darbuotojas.

1989–1997 m. ir 1999–2000 m. jis buvo "Genio" vyriausiasis redaktorius. 1998–2003 m. V. Račickas buvo Lietuvos rašytojų sąjungos Literatūros fondo pirmininkas.

Šiuo metu jis yra rašytojas profesionalas, prozininkas, nuo 1976 m., paskatintas vaikų rašytojo K. Maruko (Marijono Krasausko), daugiausia rašo kūrinius vaikams ir paaugliams.

Nuo 1987 m. jis yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

V. Rašicko kūriniuose keliamos opiausios vaikų ir jaunimo problemos: tėvų skyrybos, nesutarimai, mokykla. Jos pateikiamos grakščiai, be banalumo, siužetai lengvi, suprantami, įtraukiantys ir sudominantys skaitytoją, dažnai su detektyviniu prieskoniu. V. Račicko kūrinių herojai raiškių charakterių, tikri, niekuo nesiskiriantys nuo pačių skaitytojų – jie myli, neapkenčia, atleidžia.

V. Račickas išleido knygas:

1980 m. – "Kai mes mylėjome vienas kitą" (dvi apysakos vaikams).

1982 m. – "Trejetas su minusu" (apsakymai).

1985 m. – "Zuika Padūkėlis" (apysaka, kiti leidimai: 1997, 2002, 2006, 2011 m.).

1987 m. – "Visai netyčia" (apsakymai).

1988 m. – "Mano vaikystės ledai" (apsakymai, kiti leidimai: 2000, 2008 m.).

1996 m. – "Šlepetė" (apysaka, kiti leidimai: 1999, 2001, 2003, 2006, 2008, 2011 m.).

1997 m. – "Zuika dar gyvas" (apysaka, kiti leidimai: 2002, 2008 m.).

1998 m. – "Kita šlepetės istorija" (apysaka, kiti leidimai: 2000, 2003, 2008 m.).

2000 m. – "Šlepetė – 3" (apysaka, kiti leidimai: 2002, 2007 m.), "Pasaka apie rasos lašelį stikliniais bateliais".

2001 m. – "Nauji Zuikos nuotykiai, arba Tikrasis džiaugsmas" (apysaka).

2002 m. – "Mikė ir Juozapėlis" (trumpos novelės), "Jos vardas Nippė : mergaitė, kuri mylėjo tėtį" (apysaka, kitas leidimas – 2011 m.), "Kiekvienas turi savo nosį" (su dailininku Henriku Vaigausku, komiksai), "Greitutė ir Singuliukas. Pavasaris : skaitinių knygelė vaikams, sergantiems astma".

2003 m. – "Pirmas kartas : Selemuko Ropės meilės istorija" (apsakymas), "Šokoladas iki pirmadienio" (trumpos novelės, kiti leidimai: 2008, 2012 m.), "Greitutė ir Singuliukas. Vasaros belaukiant".

2004 m. – "Geriausias draugas" (apsakymai), "Nippė nori namo : mergaitė, kuri mylėjo tėtį" (apysaka, kitas leidimas – 2012 m.), "Seni pažįstami, arba Ketvirtoji šlepetė" (apsakymai), "Vaikų anekdotai" (rinkinio sudarytojas, kiti papildyti bei tęstiniai leidimai: 2006, 2008, 2012, 2016, 2017 m.).

2005 m. – "Sunku būti mokiniu" (apsakymai), "Pamokos po pamokų" (pažintinis leidinys), "Stebuklingas portfelis" (apsakymai, kitas leidimas – 2012 m.).

2006 m. – "Nebaigtas dienoraštis" (apysaka, kiti leidimai: 2008, 2014 m.).

2007 m. – "Gyveno kartą Lukošiukas" (novelės vaikams), "Berniukai šoka breiką" (novelių apysaka), "Nippė namie : mergaitė, kuri mylėjo tėtį" (apysaka, kitas leidimas – 2011 m.).

2009 m. – "Patricija, Antanas, jo tėtis ir mama" (apysaka).

2010 m. – "Baltos durys" (romanas paaugliams), "Lietuviška kepurė" (patriotinių apsakymų vaikams rinktinė).

2011 m. – "Penktoji šlepetė plius" (apysaka).

2012 m. – "Paukšteliui šalta" (apsakymas vaikams), "Vieno pavasario istorija" (antrasis papildytas ir pataisytas 1980 m. publikuotos apysakos vaikams leidimas).

2013 m. – "Šeštoji šlepetė: misija neįmanoma" (apysaka).

2014 m. – "Aš, dviratis, pirmoji meilė ir sumuštiniai su sliekais" (apysaka), "Natas Muntus – mano draugas : ilgi ir trumpi, stori ir ploni, liūdni ir linksmi eilėraščiai apie Natą Muntų ir kitus" (eilėraščiai vaikams).

2015 m. – "Maminukas" (apsakymas vaikams).

2016 m. – "Svečiuose pas mešką" (apsakymai vaikams apie tremtį).

2017 m. – "Tetulė Ulė : septintoji šlepetė ir mafija" (apysaka).

2018 m. – "Kaip Gugis Dzidaras Bugį Badarą nugalėjo : pasaka ne pasaka apie milžinus ir ne milžinus vaikams ir ne vaikams".

2019 m. – "Mergaitė ir garsiai kalbantis miestas" (apysaka).

2020 m. – "Gėlytė ir Bučkis" (rinktiniai apsakymai jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams), "Juzulio istorijos" (istoriniai pasakojimai paaugliams), "Džiugas ir jo draugai".

2022 m. – "Baltoji Gėlelė ir Juodasis Princas" (pasaka vaikams).

2023 m. – "Berniukas ieško tėčio : Rojaus Barono užrašai" (apysaka vaikams), "Juokų maišelis visiems : ir mažiems, ir dideliems" (šiuolaikinių anekdotų rinkinys).

Daug populiariausių V. Račicko kūrinių išleista Brailio raštu ar garso įrašais, apysaka "Zuika padūkėlis" išversta į rusų kalbą (1988 m.), kelios apysakos – ir į ukrainiečių kalbą (2007, 2018 m.).

V. Račickas buvo apdovanotas Lietuvos komjaunimo premija už apysaką vaikams "Zuika padūkėlis" (1985 m.), Šarūno Marčiulionio premija (1997 m.), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija už apysaką vaikams "Zuika dar gyvas" (1998 m.), pirmąja Vytauto Tamulaičio premija už kūrybą vaikams (2003 m.), Vaikų literatūros premija (2011 m.).

IBBY Lietuvos skyrius V. Račicko apysaką "Šlepetė" išrinko geriausia 1996 metų knyga vaikams. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros duomenimis V. Račickas – populiariausias vaikų rašytojas Lietuvoje, kasmet patenkantis į skaitomiausių autorių penketuką, o 2015, 2016 ir 2017 m. pagal šalies bibliotekų duomenis pripažintas labiausiai skaitomu lietuvių rašytoju (2018 ir 2019 m. – 2-oji vieta, 2020 m. – 3-oji vieta). "Metų Lietuvos knygos" rinkimuose jo kūrinius "Baltos durys" (2010 m.) ir "Aš, dviratis, pirmoji meilė ir sumuštiniai su sliekais" (2014 m.) skaitytojai pripažino geriausiomis metų knygomis paaugliams.

Savo sodyboje, Giedrakalnyje, nuo 2004 m. V. Račickas kuria savo kūrybos personažų skulptūrinį parką, jame medžio drožiniais atgimę keliolika jo herojų.

Jonas Linkevičius parašė ir išleido monografiją "Vytautas Račickas" (2007 m.).

V. Račicko kūryba ir jo kūrinių herojai pristatomi interneto svetainėje www.personazuparkas.lt.  

Vedęs, žmona Aldona Račickienė (g. 1956 m.) – barmenė. Vaikai: Vytautas Račickas (g. 1978 m.) ir Marija Račickaitė (g. 1979 m.) – žurnalistė, viešųjų ryšių vadybininkė. Anūkai Kamilė, Vytautas ir Meda.