Vytautas RAKAUSKAS
  Gimimo data: 1929-03-12
Gimimo vietovė: Karališkių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Rašytojas poetas, prozininkas, vertėjas, tekstologas, politinis kalinys

2019-08-06   |   Spausdinti

Tėvai: Stasys Rakauskas (1893–1973) ir Eleonora Telksnytė-Rakauskienė (1902–1970) – valstiečiai žemdirbiai, kaimo šviesuoliai. Augo gausioje šeimoje, kurioje iš 10 vaikų užaugo penki. Seserys ir broliai: Julija Rakauskaitė-Aukštuolienė (1925–1994), Steponas Rakauskas (1926–2011) – vairuotojas, Kęstutis Rakauskas (1932–1989) – elektrikas, fotografas, ir Giedrė Rakauskaitė-Leonavičienė (1939–2013) – medikė. Dėdė (motinos brolis) Steponas Telksnys (1899–1974) – kunigas ir visuomenininkas, politinis kalinys, giminaitė (antrosios eilės pusseserė, motinos pusbrolio Alfonso duktė) Milda Elena Telksnytė (g. 1938 m.) – žurnalistė, rašytoja.

Mokėsi Ukmergės gimnazijoje.

1946 m. kovo 23 d. 7-ojoje klasėje per pamoką V. Rakauskas buvo suimtas, kalintas Ukmergėje, nuo 1946 m. gegužės – Vilniuje. Jis buvo apkaltintas antisovietine veikla (pogrindinių laikraštėlių platinimu) ir 1946 m. balandžio 23 d. Karo tribunolo nuteistas 7 metus kalėti ir 5 metams tremties. 1946 m. birželio 5 d. išgabentas į Rusiją, 1946–1953 m. jis kalėjo Sevdvinlago lageryje Velsko rajone (Archangelsko sritis), Sevželdorlage (Komija) ir Pečiorlage (Komija). 1953 m. sausio 30 d. jis buvo paleistas į laisvę.

Į Lietuvą V. Rakauskas grįžo 1953 m. vasario pradžioje ir apsigyveno Ukmergėje. 1953–1955 m. jis dirbo akmenvežiu, tinkuotoju, 1955 m. baigė Ukmergės darbo jaunimo vidurinę mokyklą. Apskundęs nuosprendį, jis sulaukė bausmės sušvelninimo – buvo panaikintas 5 metų tremties (gyvenimo be pilietinių teisių) terminas, nes buvo teisiamas dar nepilnametis. 1955–1956 m. jis gyveno Kaune ir dirbo buhalteriu.

1956–1961 m. V. Rakauskas studijavo Vilniaus universiteto Filologijos-istorijos fakultete lietuvių kalbą ir literatūrą, įgijo filologinį išsilavinimą. 

1961–1970 m. jis dirbo Girsteitiškio (Molėtų r.) aštuonmetėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju. 1961–1964 m. jis buvo šios mokyklos mokymo dalies vedėjas, 1964 m. lapkritį pakeitus pareigybę, 1964–1970 m. – mokyklos direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams.

1970 m. persikėlęs į Vilnių, 1970–1991 m. V. Rakauskas dirbo "Vagos" leidykloje redaktoriumi, vedančiuoju redaktoriumi. 1992–2001 m. jis buvo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotojas.

V. Rakauskas suredagavo daug literatūros mokslo ir kritikos knygų. Tarp svarbiausių jo darbų: "Literatūra ir kalba" (9 knygos), dvitomis "Lietuvių literatūros kritika", Kosto Korsako kūrinių serija (penkios knygos, 1982–1990 m.). Jis buvo Juozo Tumo-Vaižganto "Raštų" redaktorius, nuo 1994 m. suredagavo 13 tomų. Jis parengė knygas "Salomėja Nėris literatūros moksle ir kritikoje" (1981 m.), Antano Dainoro (1919–1960) poezijos rinkinį "Vakariui apsilankius" (2010 m.), yra vienas iš "Lietuvių literatūros enciklopedijos" autorių ir redaktorių (su Vytautu Kubiliumi ir Vytautu Vanagu, 2001 m.).

V. Rakauskas nuo jaunystės rašė eilėraščius ir prozą, paskelbė savo poezijos spaudoje, antologijose ir rinkiniuose, parašė tremties prisiminimų.

V. Rakausko kūrybos leidiniai:

1994 m. – "Melzgana liepsna" (eilėraščiai).

2001 m. – "Velnio ratu" (romanas).

2002 m. – "Kai ilgai nepasirodo saulė" (apysaka ir apsakymai).

2005 m. – "Būties ražienomis" (eilėraščiai).

2010 m. – "Vieškeliu" (apysaka).

2013 m. – "Iš Deltuvos krašto padavimų".

2014 m. – "Dar neišskriskite, paukščiai" (romanas).

2015 m. – "Rudens takais" (eilėraščiai).

2018 m. – "Palikę pėdsaką : straipsniai, apybraižos, atsiminimai".

Jo poezija tradicinių formų, jai būdinga kalinio išgyvenimų, apmąstymų apie žmogaus būtį motyvai, melancholiškos nuotaikos. Autobiografinio pobūdžio romane iškyla daug psichologiškai motyvuotų charakterių ir likimų, aprašant autentiškas bręstančio žmogaus kančias sovietų kalėjime bei lageriuose, santykius su aplinka, taip pat patirtą pažeminimą, jam grįžus iš įkalinimo vietos. Realistinio stiliaus apsakymuose vaizduojama sovietinio kaimo, miesto ir lagerių buitis, netikėti veikėjų poelgiai.

V. Rakauskas iš rusų kalbos vertė grožinę literatūrą bei kritikos straipsnius, išvertė rusų ir vokiečių poezijos. Jis išvertė pasaką "Skraidantis laivas" (1972 m.), Van Lin apysaką "Tolimi kraštai" (1973 m.), Tamaros Ilatovskajos kelionių apybraižas "Septyni balai pagal Bofortą" (1975 m.), Jurijaus Rytcheu romaną "Harpūno svaidytoja" (1978 m.), Vidojės Podgoreco apysaką vaikams "Baltas čigoniukas" (1981 m.), Vladimiro Malyševo kelionių apybraižas "Pinija vėjų pagairėje : apybraižos apie dabartinę Italiją" (1990 m.).

Jis buvo Vilniaus Molėtų kraštiečių klubo narys. V. Rakauskas redagavo kraštotyros monografijos "Prie Piršeno ir Alaušų. Balninkai" pirmąją knygą (2008 m.).

Mirė 2019 m. birželio 28 d. Kaune. Palaidotas Balninkų (Molėtų r.) kapinėse.