Jonas ŠIMĖNAS
  Gimimo data: 1953-07-31
Gimimo vietovė: Papilių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Geologas, gamtininkas, politikas, visuomenininkas

2023-03-23   |   Spausdinti

Tėvai: Jonas Šimėnas (1912–1988) ir Stasė Januškaitė-Šimėnienė (1916–2014). Sesuo Danutė Šimėnaitė-? (g. 1946 m.).

1960–1964 m. mokėsi Antalinos (Anykščių r.) pradinėje mokykloje, 1964–1968 m. – Surdegio (Anykščių r.) aštuonmetėje mokykloje, 1968–1969 m. – Panevėžio internatinėje sporto mokykloje, 1969–1971 m. baigė Viešintų (Anykščių r.) vidurinę mokyklą. 1971–1973 m. toliau mokėsi Vilniaus 21-ojoje technikos mokykloje, įgijo geologinio gręžimo meistro specialybę.

1973–1978 m. studijavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, įgijo inžinieriaus geologo-hidrogeologo išsilavinimą. Studijuodamas 1974–1977 m. jis buvo Vilniaus universiteto turistų klubo pirmininkas.

1978–1980 m. J. Šimėnas dirbo Lietuvos geologijos valdybos Vilniaus kompleksinėje geologinėje ekspedicijoje geologu. Jis parengė geologinę nuotrauką Elektrėnų–Vilniaus ruože (1978–1981 m.).

1980–1981 m. jis buvo naftos žvalgybos ekspedicijos Gargžduose (Klaipėdos r.) vyresnysis geologas, 1982–1990 m. – Jūrinio geologinio būrio viršininkas. Jis atliko Baltijos jūros dugno geologinį kartografavimą, sudarė Baltijos jūros dugno geologinę nuotrauką Lietuvos ekonominėje zonoje (1981–1990 m.).

1988–1990 m. J. Šimėnas buvo Lietuvos Sąjūdžio Gargždų skyriaus pirmininkas, Sąjūdžio Seimo narys.

1990–1992 m. jis buvo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo narys, Kovo 11-osios Akto signataras, Gamtos apsaugos komiteto pirmininkas. J. Šimėnas dalyvavo rengiant aplinkos apsaugos, mokesčių už aplinkos teršimą, mokesčių už gamtos išteklius įstatymus. Jis inicijavo saugomų teritorijų tinklo Lietuvoje sukūrimą, įteisinant 3 nacionalinius, 30 regioninių parkų ir 1 gamtos rezervatą (1992 m.).

Parlamentinio darbo įgūdžius 1990 m. jis gilino Švedijos parlamente. 1994 m. stažavosi Prancūzijos Sarto departamente, studijavo Prancūzijos valdymo decentralizavimą.

1992–1996 m. J. Šimėnas buvo Seimo krikščionių demokratų frakcijos referentas, Seimo nario Algirdo Saudargo padėjėjas. 1996 m. jis dirbo Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos vyriausiuoju specialistu, kartu su autorių kolektyvu parengė Valstybinę aplinkos apsaugos strategiją (1996 m.).

1996–2000 m. jis buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, išrinktas Utenos vienmandatėje apygardoje. J. Šimėnas buvo Krikščionių demokratų frakcijos narys, Gamtos apsaugos komiteto narys (1996–1999 m.), Aplinkos apsaugos komiteto narys (1999–2000 m.), Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijos narys (1999–2000 m.). Jis rengė aplinkosauginių įstatymų projektus, atliekų tvarkymo teisinę bazę (Atliekų tvarkymo ir kitus įstatymus). 2000 m. jis inicijavo ir parengė teisės aktus, reglamentuojančius biokuro gamybą ir naudojimą (Biokuro įstatymas, Akcizų, Pridėtinės vertės mokesčio, Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymų pataisos).

2000–2004 m. J. Šimėnas dirbo bendrovės "Stumbras" konsultantu Biokuro programos klausimais. Jo veikla buvo susijusi su Šilutės spirito gamyklos rekonstravimu ir pritaikymu gaminti bioetanolį: jis sukūrė ir praktiškai įdiegė biokuro teisinius ekonominius pagrindus, pradėjo bioetanolio gamybą.

2005–2008 m. jis buvo uždarosios akcinės bendrovės "Bionovus" Mokslinių tyrimų departamento direktoriaus pavaduotojas bei Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos "Litbioma" direktorius. Jis užsiėmė biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo plėtra, energetinių plantacijų populiarinimu.

J. Šimėnas buvo 2008–2012 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, išrinktas Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąraše. Jis buvo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, 2008–2012 m. – šio komiteto pirmininkas, kol iš pareigų buvo atstatydintas, buvo Atominės energetikos komisijos narys, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, keliolikos parlamentinių grupių narys. Ji buvo Tarpparlamentinių ryšių su Bulgarijos Respublika grupės pirmininkas, Tarpparlamentinių ryšių su Prancūzijos Respublika grupės pirmininko pavaduotojas, kitų tarpparlamentinių grupių narys.

J. Šimėnas dalyvavo 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose kaip Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų remiamas kandidatas šios partijos sąraše ir vienmandatėje Anykščių-Kupiškio apygardoje, bet nebuvo išrinktas.

Nuo 2012 m. lapkričio 17 d. J. Šimėnui kaip neturinčiam pajamų Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo skyrusi Signataro rentą.

Jis stažavosi Švedijos Karalystės parlamente demokratinių sprendimų parengimo ir priėmimo klausimais (1991 m.), Prancūzijoje, Sarto departamente, domėjosi Prancūzijos administracinio teritorinio suskirstymo, valdžių padalijimo decentralizacija (1994 m.), JAV Kongrese gilinosi į JAV demokratijos principus, centrinės bei valstijų valdžių teises ir funkcijas (1999 m.).

J. Šimėnas buvo Lietuvos geologų sąjungos tarybos narys, šios tarybos pirmininkas (nuo 2001 m.). Jis buvo nevyriausybinės organizacijos "Už pilietinę visuomenę" valdybos narys, Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios choro "Ave verum" prezidentas, Vilniaus anykštėnų sambūrio narys.

J. Šimėnas paskelbė keliolika straipsnių aplinkos apsaugos ir gamtinių išteklių racionalaus panaudojimo, biokuro ir bioenergetikos plėtros temomis, parengė ir skaitė pranešimus šiomis temomis mokslinėse konferencijose.

1995–2008 m. J. Šimėnas buvo Lietuvos krikščionių demokratų partijos tarybos narys, kiek laiko ėjo ir šios partijos valdybos nario pareigas. Po partijų susijungimo 2008 m. jis buvo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų narys.

2020 m. jis dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo (2020–2024 m.) rinkimuose pirmąkart sudarytoje Pasaulio lietuvių apygardoje kaip Krikščionių sąjungos kandidatas, bet nebuvo išrinktas. Šiuose rinkimuose jis dalyvavo ir kaip Krikščionių sąjungos sąrašo kandidatas, bet šis sąrašas į Seimą nepateko.

Jis dalyvavo ekspedicijoje "Kraslagas 12" Prezidento Aleksandro Stulginskio tremčiai atminti Krasnojarsko krašte (Rusija, 2012 m.).

J. Šimėno iniciatyva ir jam remiant Papiliuose pastatytas kryžius Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečiui su Motinos Marijos ir Šv. Kazimiero skulptūromis (autorius – Pranas Petronis, 2010 m.), koplytėlė ir Šv. Florijono skulptūra (2012 m.).

Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę J. Šimėnas buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.). Generalinė miškų urėdija jį apdovanojo "Auksinio ąžuolo lapo" medaliu (2010 m.). Už atsinaujinančios energetikos plėtrą Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas jį apdovanojo Lietuvos energetikų garbės ženklu (2012 m.). Lietuvos Respublikos 100-mečio proga jis buvo apdovanotas Anykščių rajono savivaldybės "Šimtmečio anykštėno" atminimo ženklu (2018 m.).

Laisvalaikį skyrė žygeivystei ir kelionėms, folklorui, fotografijai, mėgo būti gamtoje ir ją stebėti, tyrinėjo krikščioniškąją filosofiją, mėgo sakralinę muziką. Mokėjo rusų, anglų ir prancūzų kalbas.

Buvo vedęs, žmona Vyda Jadvyga Balcevičiūtė-Šimėnienė – gydytoja laborantė. Sūnūs: Jonas Šimėnas (g. 1977 m.), Liutauras Šimėnas (g. 1982 m.) – žemdirbys ūkininkas ir Paulius Šimėnas (g. 1988 m.).

Mirė 2023 m. kovo 15 d. Vilniuje. Palaidotas Papilių (Anykščių r.) kapinėse šeimos kape prie tėvų.