Po Antrojo pasaulinio karo su tėvais, palikusiais ūkį, pabėgo nuo trėmimų į Klaipėdą.

1958 m. su pagyrimu baigė Klaipėdos žemės ūkio technikumą.

1958–1961 m. V. A. Zabukas dirbo žemės ūkyje.

1960–1966 m. jis studijavo Vilniaus universiteto Chemijos fakultete, įgijo chemiko išsilavinimą.

1966–1968 m. V. A. Zabukas buvo Kauno medicinos instituto ir gumos gaminių kombinato "Inkaras" inžinierius.

1968–1971 m. jis tęsė studijas Lietuvos Mokslų akademijos Fizikinių techninių energetikos problemų instituto aspirantūroje. 1972 m. Latvijos Mokslų akademijos Polimerų mechanikos institute Rygoje jis apsigynė technikos mokslų kandidato disertaciją "Polimerų struktūros ir savybių pasikeitimas po trumpalaikio šiluminio poveikio", 1993 m. nostrifikuotas technologijos mokslų, medžiagų inžinerijos daktaras.

1971–1978 m. jis dirbo Fizikinių techninių energetikos problemų institute vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. 1978–1991 m. V. A. Zabukas buvo Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakulteto docentas.

1991–1995 m. V. A. Zabukas buvo Klaipėdos universiteto Technikos fakulteto profesorius. 1991–1994 m. jis buvo pirmasis Chemijos ir cheminės technologijos katedros vedėjas. Pakeitus universiteto struktūrinių padalinių pavadinimus, 1994–1995 m. jis dirbo Technologinių procesų katedros vedėju, buvo Jūrų technikos fakulteto tarybos pirmininkas.

1994 m. Baltarusijos Mokslų akademijos Metalopolimerinių sistemų mechanikos institute jis apsigynė disertaciją "Sistemos "karkasas-polimeras" mašininių medžiagų savybės ir gavimo moksliniai pagrindai", yra habilituotas technologijos mokslų, medžiagų inžinerijos daktaras.

1988–1990 m. V. A. Zabukas dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio veikloje. Nuo 1993 m. jis buvo Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) narys.

1990–1995 m. jis buvo Klaipėdos miesto tarybos deputatas, 1995–1997 m. – Klaipėdos miesto tarybos narys, 1995–1996 m. dirbo Klaipėdos miesto mero pavaduotoju.

1996–2000 m. V. A. Zabukas buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių)  frakcijos narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys.

Nuo 2001 m. V. A. Zabukas buvo Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto Technologinių procesų katedros profesorius, kiek laiko ėjo Jūrų technikos fakulteto dekano pareigas.

Jo mokslinės veiklos kryptis – medžiagotyra, kompozitinės medžiagos, polimerinių medžiagų technologija. V. A. Zabukas dėsto studijų programas: "Neorganinė chemija", "Naftos chemija ir technologija", "Naftos terminalai ir linijos", "Cheminiai reaktoriai", "Aplinkos inžinerija", "Jūrų ūkio darnios plėtros technologiniai ir aplinkosauginiai aspektai", "Hidrodinaminiai ir šiluminiai procesai ir aparatai", "Masės mainų procesai ir aparatai".

Jis buvo 12 išradimų, apie 100 mokslinių straipsnių autorius.

Už karščiui ir termoatsparių medžiagų sukūrimą V. A. Zabukas buvo apdovanotas Liaudies ūkio pasiekimų parodos Maskvoje (Rusija) sidabro medaliu (1977 m.).

Laisvalaikį skyrė autoturizmui, kelionėms, skaitė grožinę literatūrą.

Buvo vedęs, žmona Audronė Zabukienė – mokytoja. Sūnus Dainius Zabukas (g. 1966 m.) – inžinierius mechanikas.

Mirė 2021 m. lapkričio 24 d. Klaipėdoje.