Tėvai: Bronius Zabulis (1934–2004) iš Šiaudinių (Utenos r.) – darbininkas ir Birutė Šilinytė-Zabulienė (1934–1980) iš Bajorų – tarnautoja.

Tėvams persikėlus, nuo 1964 m. augo Garliavoje (Kauno r.), 1970–1981 m. baigė Garliavos 2-ąją vidurinę mokyklą. 1984–1989 m. studijavo Vilniaus dailės institute, parengė ir apsigynė magistrinį diplominį darbą "XIX a. pab. – XX a. pr. Rytų Aukštaitijos regiono geležiniai antkapiniai paminklai" ir įgijo menotyros magistrės išsilavinimą, yra meno istorijos ir teorijos specialistė.

1989–1995 m. J. Zabulytė dirbo Kauno aukštesniojoje meno mokykloje vyr. asistente, dėstė lietuvių liaudies meno istoriją ir ornamentikos pagrindus. 1990–1997 m. ji buvo Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto vyresnioji asistentė, dėstė baltų kultūros ir liaudies meno istorijos kursą, kuravo magistrantų teorinius darbus, 1997–2007 m. – šio fakulteto lektorė, magistrantų teorinių darbų vadovė.

2002–2004 m. J. Zabulytė taip pat dirbo Kauno kolegijoje vyresniąja dėstytoja, Technologijų ir dizaino studijoje dėstė etnokultūrą.

2003–2007 m. ji studijavo Vilniaus dailės akademijos menotyros specialybės doktorantūroje, parengė ir apsigynė disertaciją "XIX a. pab. – XX a. vid. Lietuvos mediniai kryžiai pasaulio tradicijų kontekste" (vadovas – doc. dr. A. Uždavinys), yra humanitarinių mokslų, menotyros daktarė. 

2005–2011 m. ji dirbo viešojoje įstaigoje Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre, buvo aukštųjų neuniversitetinių studijų lektorė, dėstė kostiumo istoriją, kultūros ir dailės istoriją.

2006–2008 m. J. Zabulytė dirbo Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje  L. Truikio ir M. Rakauskaitės namų-muziejaus rinkinių saugotoja.

Nuo 2010 m. ji yra Pasaulio anykštėnų bendrijos narė, 2011–2012 m. ji dirbo Anykščių kultūros centre projektų vadove, buvo Pasaulio anykštėnų bendrijos atsakingoji sekretorė. 2012–2022 m. ji buvo Kauno anykštėnų draugijos tarybos narė, nuo 2016 m. liepos – šios draugijos pirmininkė, paskutinioji ėjusi šias pareigas, kol 2022 m. birželį šios draugijos veikla buvo nutraukta. Nuo 2016 m. ji yra Pasaulio anykštėnų bendrijos valdybos narė.

2013–2015 m. J. Zabulytė buvo Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto lektorė, nuo 2015 m. yra Šv. Ignaco Lojolos kolegijos Menų katedros lektorė, nuo 2017 m. – ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Humanitarinių mokslų katedros etninės kultūros kviestinė dėstytoja.

Nuo 2015 m. ji dirba Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultete lektore, dėsto etninę kultūrą ir visuotinę dailės istoriją.

2009–2019 m. ji buvo tarptautinės mokslinės duomenų bazės "Lituanistika" ekspertė, 2011–2019 m. – Spaudos, radijo ir televizijos fondo ekspertė, 2012–2014 m. – Kultūros ministerijos Kultūros rėmimo fondo ekspertė, 2013–2015 m. – Lietuvos kultūros tarybos ekspertė.

Ji taip pat yra Lietuvos dailininkų sąjungos ir M. K. Čiurlionio draugijos Kauno skyriaus narė (nuo 2001 m.), Lietuvos dailės istorikų draugijos narė (nuo 2007 m.), 2011–2015 m. ir 2015–2019 m. buvo Anykščių rajono savivaldybės Kultūros tarybos narė.

Pagrindinė J. Zabulytės mokslinės veiklos sritis – XIX–XX a. Lietuvos medinių ir geležinių kryžių analizė pasauliniame kontekste, liaudies menas, baltų kultūra, religijotyra.

Menotyrininkė stažavosi Varšuvos (Lenkija) universiteto Etnologijos ir kultūrinės antropologijos institute (2005 m.). Jai buvo skirta Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų departamento doktoranto stipendija (2006–2007 m.), Kauno miesto savivaldybės stipendija meno kūrėjams (2010 m.), Lietuvos kultūros tarybos individualioji valstybinė stipendija (2020 m.).

Nuo 1997 m. ji dalyvauja mokslinėse konferencijose, skaito pranešimus ir paskaitas visuomenei, rašo mokslinius bei meno populiarinimo straipsnius (svarbiausių J.Zabulytės publikacijų internete rinkinys).

Ji sukūrė apie 34 meno populiarinimo darbus, tarp jų 11 populiarinančių kryždirbystę, parašė 26 mokslinius straipsnius Lietuvos ir užsienio leidiniuose, svarbiausi iš jų: "Pticy na dereviannych krestach" – "Paukščiai mediniuose kryžiuose" (rusų kalba, 2004 m.), "Saulės motyvai XIX a. pab. – XX a. pr. medinių kryžių dekore: forma, kilmė, reikšmės interpretacijos" (2004 m.), "Memorialinių paminklų traktuotės modeliai: medžio, augalo idėja pasaulėžiūroje ir medinių bei geležinių kryžių plastikoje (XIX a. pab. – XX a.)" (2002 m.), "XIX a. – XX a. kryždirbystės tradicijos raida" (2002 m.), "Saulės kulto apraiškos armėnų ir lietuvių kryžiuose" (2003 m.), "Baltiškųjų stulpinių paminklų kilmės ir jų adaptacijos problema krikščioniškųjų šalių tradicijose" (2006 m.), "Lietuviškų medinių kryžių paukščiai: reikšmės interpretacijos" (2006 m.), "Sledy nekrokulta v derevenskoj kulture Litvy konca XIX – načiala XX vieka: koncepty dereva i rastenija v mirovozzrienii i v plastike" (rusų kalba, 2007 m.) ir kt.

J. Zabulytės parengtos ir išleistos knygos:

2002 m. – "Lietuvos dvarai: praeitis, dabartis, perspektyvos" (tarptautinės mokslinės konferencijos  pranešimų tezių rinkinio sudarytoja).

2004 m. – "Simpoziumas "Kitas laikas" (leidinio sudarytoja).

2005 m. – "Lietuvos kryždirbystės tarptautiniame kontekste" (tarptautinės mokslinės konferencijos  pranešimų tezių rinkinio sudarytoja).

2012 m. – "Lietuvos kalviškoji kryždirbystė" (mokslinių straipsnių rinkinys, leidinio sudarytoja).

2016 m. – "Zanavykų krašto metaliniai kryžiai" (mokslinė studija).

2017 m. – "Anykščių krašto kryždirbystė : mediniai paminklai" (mokslinė studija).

J. Zabulytė dalyvavo 35 mokslinėse konferencijose, aštuonios iš jų – tarptautinės, visoms joms parengė ir skaitė pranešimus. Svarbesni jos skaityti pranešimai: "Baltų nekrokulto liekanos pasaulėžiūroje ir memorialinių paminklų dekore (XIX a. pab. – XX a.)" (2000 m.), "Sakralinių centrų vizualinės išraiškos Rytų ir Vakarų kultūrose" (2003 m.), "Lietuvių medinių kryžių tradicijos unikalumas, jos tęsimo perspektyvos" (2003 m.), "Lietuvos kryžiai tarptautiniame kontekste: formų tipologija" (2005 m.).

Ji buvo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos globojamų renginių organizatorė: tarptautinio kultūrinio renginio "Laikas" projekto vadovė ir plenero kuratorė bei parodos "Laikas" fotografijose ir erdvėje" kuratorė (2002 m.), edukacinio projekto "Kitas laikas" projekto vadovė (2004 m.). Ji taip pat buvo plenero "Rugpjūčio preliudai" kuratorė (2001 m.), skulptūrų simpoziumo "Jungtis" kuratorė (2004 m.), tarptautinės mokslinės konferencijos "Lietuvos kryždirbystė pasauliniame kontekste" organizatorė (2005 m.), pirmosios mokslinės konferencijos "Lietuvos kalviškoji kryždirbystė" (2012 m.) organizatorė.

Ji buvo Anykščių kraštotyros ekspedicijų "Sakraliniai paminklai Troškūnų seniūnijoje" (2011 m.) ir "Sakraliniai paminklai Andrioniškio ir Svėdasų seniūnijose" (2012 m.), "Sakraliniai paminklai Skiemonių seniūnijoje" (2013 m.), "Sakraliniai paminklai Debeikių ir Anykščių seniūnijose" (2013 m.) ir "Sakraliniai paminklai Kavarsko, Kurklių ir Traupio seniūnijose" (2014 m.) iniciatorė ir organizatorė. Ji perskaitė 34 paskaitas įvairiuose renginiuose visuomenei. (Išsamus J. Zabulytės veiklos faktų rinkinys).

J. Zabulytė buvo apdovanota Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus padėkos raštu už tarptautinio renginio "Laikas" organizavimą (2002 m.), jai skirta Kauno miesto savivaldybės kultūros ir meno stipendija (2010 m.), Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija (2020 m.).

Nuo 2008 m. J. Zabulytė gyvena sodyboje Anykščių rajone, laisvalaikiu skaito knygas, būna gamtoje, miške, keliauja po Lietuvą ir kitas šalis.
 
Ištekėjusi, vyras Saulius Sapijanskas (g. 1963 m.) – projektuotojas. Sūnus Adomas (g. 1990 m.).