Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1888 m. balandžio 13 d.

Tėvai: Jonas Baltakis (1839–?) ir Ona Mickūnaitytė-Baltakienė (1856–?) – valstiečiai žemdirbiai. Augo su tėvo vaikais iš jo pirmosios santuokos ir broliais bei seserimis: Uršulė Baltakytė (1883–?) ir kt., buvo tap jauniausių.

1888 m. balandžio 2 d. Andrioniškio bažnyčioje jį pakrikštijo jos kuratas, kunigas filialistas Ignotas Brazdžionis, krikštatėviai buvo Juozapas Mickūnaitis ir Viktorija Mickūnaitienė, Juozapo žmona.

1897–1899 m. mokėsi Andrioniškio pradžios mokykloje.

1904 m. G. Baltakis išvyko į Vilnių, 1904–1905 m. dirbo "Vilniaus žinių" redakcijoje.

G. Baltakis dalyvavo 1905–1907 m. tautiniame judėjime, grįžęs į gimtinę, tapo revoliucinio judėjimo lyderiu Andrioniškio apylinkėse. 1907 m. jis buvo Andrioniškio valsčiaus raštininko padėjėjas. 

Už tautines nuotaikas G. Baltakis carinės valdžios buvo 1907 m. kovo 1 d. uždarytas į Ukmergės kalėjimą, ten praleido tris mėnesius, kol buvo paleistas 1907 m. birželio 5 d.

1909 m. pradžioje jis emigravo į JAV, iš pradžių apsistojo Vakarų Sent Liuise (East St. Louis, Ilinojaus valstija), paskui persikėlė į Čikagą. Ten G. Baltakis 1909–1910 m. dirbo spaustuvėje raidžių rinkėju, paskui 1910–1911 m. redagavo "Amerikos žinias".

Rašė poezijos kūrinius, kuriuos skelbė laikraščiuose "Vilniaus žinios" (1907 m.), nuo 1909 m. – "Vienybė lietuvninkų", "Laisvoji mintis", "Lietuva", "Amerikos žinios". Kūrybą ir korespondencijas spaudoje dažniausiai pasirašinėdavo slapyvardžiu G. B. Raitelis. 

Mirė 1912 m. kovo 1 d. Čikagoje (JAV) – netekęs darbo, iš nevilties baigė gyvenimą savižudybe.