Tėvai: Petras Juozaponis (1905–?) – žemdirbys ūkininkas ir Grasilė Juozaponienė (1898–?) – amatininkė siuvėja. Buvo vyriausias vaikas šeimoje. Brolis (1938–1941) – mirė vaikystėje.

1942–1946 m. mokėsi Juškonių (Anykščių r.) pradinėje mokykloje, 1946–1949 m. baigė Skiemonių (Anykščių r.) septynmetę mokyklą, 1949–1953 m. – Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. Mokykliniais metais lankė literatų, dramos, dainų ir tautinių šokių būrelius, kaip jaunoji literatė jautė rašytojo Antano Vienuolio dėmesį ir globą, bandė rašyti pjeses, jo paskatinta, pasirinko ir teatro studijas.

Neįstojusi į Vilniaus konservatorijos aktorinį fakultetą, 1953–1958 m. studijavo Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykloje Henriko Vancevičiaus suburtame teatriniame skyriuje, įgijo aktorės išsilavinimą.

1958 m. A. Ignatavičienė buvo pakviesta dirbti į naujai kuriamą lėlių teatrą ir 1958–1960 m. dirbo Kapsuko (dabar – Marijampolė) lėlių teatre aktore.

Nuo 1960 m. šiam teatrui persikėlus į Kauną, 1960–1999 m. ji buvo Kauno lėlių teatro aktorė.Teatro scenoje A. Ignatavičienė sukūrė daugiau kaip 70 vaidmenų vien tik lėlių spektakliuose vaikams ir jaunimui, vaidino plataus diapazono ir įvairiausių charakterių vaidmenis.

Vaidindama šio teatro spektakliuose, ji dažnai keliavo po kitus Lietuvos miestus ir rajonus, vaidino kaimuose. Kartu su Kapsuko lėlių teatru ji gastroliavo po Europos šalis, vaidino Lotynų Amerikoje: Venesueloje, Peru, Kosta Rikoje, Panamoje, Ekvadore, Bolivijoje ir Kuboje.

A. Ignatavičienės vaidmenys lėlių spektakliuose:

1958 m. – Zeinab Ninos Gernet "Stebuklingas Aladino žibintas", Grethen A. Kolesnikovo "Nykštukas Nosis".

1959 m. – Laimiukė ir Andriukas Antano Žeko ir B. Gražio "Mergelė – Gulbelė".

1960 m. – Buratinas ir Viktutė Viktoro Miliūno "Mūsų nuotykiai Mėnulyje".

1961 m. – Kiškis G. Landau "Oi, tai kiškis!", Varlė, Ragana ir Princesė P. Maliarevskio "Batuotas katinas".

1962 m. – Šuoliukas G. Matvejevo "Užburtoji klumpė".

1963 m. – Japoniukė Kamiko F. Zvanos "Mažieji drąsuoliai".

1964 m. – Mekekelis Antano Žeko "Smailiaragės bičiuliai".

1965 m. – Pleputė V. Čepkaus "Dovanėlės".

1966 m. – II žvaigždutė F. Milčinskio "Žvaigždutė ir plėšikas", Beždžionėlė R. Markūno "Tambo".

1967 m. – Turkų Paša ir Angelas Vladimiro Majakovskio "Misterija Buf", Viršūnė Antano Žeko "Žaislai pyksta",

1968 m. – Lilė P. Mančevo "Zuikių mokykla" (spektaklis buvo vaidintas daugiau kaip 600 kartų), Beržas ir Eglės sesuo Salomėjos Nėries "Eglė žalčių karalienė", Kiškis P. Žemkausko "Seneli, ateik...".

1969 m. – Hortenzija Charleso Perrault "Pelenė", Snieguolė ir Ančiukas S. Ratkevičiaus "Kas laimės?".

1970 m. – Buratinas ir Šarka Uno Lejes "Buratinas skrenda į Mėnulį", Buratinas P. Žemkausko "Stebuklingoji lazdelė".

1971 m. – Ežiukas G. Landau "Snieguolės mokykla".

1972 m. – Laumė Antano Žeko "Gulbė Karaliaus pati".

1973 m. – Bom Bomas L. Dočevos ir D. Dmitrovo "Senelio Šalčio nykštukai", Jemelios motina E. Tarachovskajos "Lydekai įsakius".

1974 m. – Atsiskyrėlis I. Štoko "Velnių malūnas", Buratinas S. Ratkevičiaus "Kas kaip moka – tas taip šoka".

1975 m. – Viktutė G. Matvejevo "Du drąsuoliai".

1976 m. – Piemenukas ir Stirna Janinos Degutytės "Katinas Gudragalvis", Ragana Ninos Gernet "Varlė karalienė", Zuikis G. Stepanovo "Drąsus zuikis".

1977 m. – Berniukas Janinos Degutytės "Aš ieškau fleitos", Šunelis Jono Vilkovskio "Rudnosiukas", Mama M. Turover ir J. Mirsakovo "Paršiukas Čiukas".

1978 m. – Beržas ir Eglės sesuo Salomėjos Nėries "Eglė žalčių karalienė" (atnaujintas 1968 m. pastatymas), Buratinas Uno Lejes "Buratinas skrenda į Mėnulį" (atnaujintas 1970 m. pastatymas), Ančiukas R. Moskovos "Kas yra gėlė?".

1979 m. – Joniukas J. Biliūno apsakymo "Joniukas" Stasio Ratkevičiaus inscenizacijoje, Šyvukas Eugenijaus Ignatavičiaus "Šyvio dalia", Paršiukas Prausiukas E. Ignatavičiaus "Žaliasis asiliukas", Hortenzija T. Gabe "Pelenė" (atnaujintas 1969 m. pastatymas).

1980 m. – Trinuška A. Pogorelskio ir J. Cionskio "Juodoji višta arba Požemio gyventojai", Karalaitė Janinos Degutytės "Pelėdžiuko sapnas".

1981 m. – Lapė L. Lopeiskos ir G. Krčiulovos "Gandriukas ir Kaliausė", I meškiukas J. Vilkovskio "Išradingasis Timas".

1982 m. – Sūnus ir I medkirčio vaikas Antano Gudelio "Žvaigždės vaikas" pagal Oskaro Vaildo pasaką, Peliukas Micius J. Čepoveckio "Klounas ir peliukas", Princo senelė J. Frišer "Princesė ir kiauliaganys".

1983 m. – Kiškis ir Gegužiukas S. Prokofjevos "Laikrodis su gegute", vaidmenys A. Rozenfeldo naujametiniame vaidinime "Stebuklinga eglutė"..

1984 m. – Laumė Ragana M. Tiurenkovo "Keturių katinų nuotykiai".

1985 m. – Zuikutis Gerutis Irinos Tokmakovos "Kai pabunda dainelės...".

1986 m. – Meška S. Prokofjevos "Batuotas vilkas".

1987 m. – Karmen-Katė J. Todorovo "Gužučio muzikantai", Meškiukas Toptopas V. Viktorovo ir F. Olino "Jeigu ne senelė...".

1988 m. –  Ragana Piesta Martyno Vainilaičio "Bruknelė".

1989 m. – Žvaigždutė J. Biliarskos "Pasaka apie katinėlį ir žvaigždutę", Meškiukas J. Vilkovskio "Rudnosiukas" (atnaujintas 1977 m. pastatymas).

1992 m. – Ragana Antano Žeko "Kalėdų nakties istorija".

1994 m. – Nykštukas V. Polujano ir J. Ceitlino kalėdiniame spektaklyje "Dovana Snieguolei".

1995 m. – Karalienė Antano Žeko "Miegančioji gražuolė".

1997 m. – Raistinukas Violetos Šoblinskaitės "Naujamečiai raganaitės pramanai".

Keletą metų iš eilės "Kauno" kino teatre A. Ignatavičienė vedė užsiėmimus su vaikais "Buratino rytmetis", kuriuose įkūnijo pagrindinį herojų linksmąjį Buratiną.

Už Peliuko Miciaus vaidmenį J. Čepoveckio spektaklyje "Klounas ir peliukas" ji buvo apdovanota premija.

A. Ignatavičienei suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusios artistės garbės vardas (1985 m.).

Lietuvos teatro draugija išleido biografinį leidinį-bukletą "Adelė Ignatavičienė" (sudarytoja Vida Savičiūnaitė, 1986 m.).

Laisvalaikiu vasaroja gimtojoje sodyboje Pečiuliškyje.

Ištekėjusi. Dukterys: Daiva Ignatavičiūtė (g. 1964 m.) ir Kristina Ignatavičiūtė (g. 1975 m.).