1930 m. baigė Anykščių vidurinę mokyklą. Mokykliniais metais pradėjo vaidinti moksleivių teatre. Iki 1932 m. mokėsi Jono Vaičkaus kino ir teatro studijoje, 1933 m. tęsė ir baigė vaidybos mokslus privačioje Andriaus Olekos-Žilinsko studijoje.

1933–1934 m. K. Simaška dirbo Jaunųjų teatre (vadovas A. Oleka-Žilinskas), 1934–1937 m. jis buvo Valstybės teatro Kaune aktorius.

1937–1939 m. K. Simaška vaidino Valstybės teatro Klaipėdos skyriuje, 1939–1950 m. – Valstybės teatro Šiaulių skyriuje, 1950–1965 m. dirbo Lietuvos valstybiniame dramos teatre Vilniuje. K. Simaškos vaidybai būdinga tikroviškumas, komiškumas, psichologinis, socialinis ir etinis subtilus įtaigumas.

Svarbiausi K. Simaškos vaidmenys:

1946 m. – Okajomovas Aleksandro Afinogenovo "Pavasaris" (režisierius Kazys Juršys), Jonas Vingis Viktoro Miliūno "Marti" pagal Žemaitės apsakymus (režisierius K. Juršys).

1947 m. – Petrovas Konstantino Simonovo "Po Prahos kaštonais" (režisierius K. Juršys), Bublikas Aleksandro Korneičiuko "Platonas Krečetas", Rūta Boriso Dauguviečio "Žaldokynė" (režisierius Aleksas Puzanauskas).

1950 m. – saugumo viršininkas V. Michailovo ir L. Samoilovo "Slaptasis karas" (režisierius Kazys Tumkevičius), Dičkus Aleksandro Gudaičio-Guzevičiaus "Kalvio Ignoto teisybė" (režisierė Kazimiera Kymantaitė), Povilas Kavoliūnas Jono Marcinkevičiaus "Kavoliūnai".

1951 m. – Radzianka Vsevolodo Višnevskio "Neužmirštamieji 1919-ieji".

1954 m. – Kleantas Moljero "Tartiufas", Pologijus Maksimo Gorkio "Priešai".

1955 m. – Dzeržinskis Nikolajaus Pogodino "Kremliaus kurantai".

1956 m. – Radvila Balio Sruogos "Apyaušrio dalia" (režisierius Romualdas Juknevičius).

1959 m. – Čarlis Arthuro Millerio "Komivojažerio mirtis" (režisierius Juozas Rudzinskas).

1961 m. – Antonijus Williamo Shakespeare "Daug triukšmo dėl nieko" (režisierius Aleksandras Kernagis).

1962 m. – Plezantas Tennessio Williamso "Orfėjas nusileidžia į pragarą" (režisierius Romualdas Juknevičius).

1963 m. – Gvėra Augustino Griciaus "Buvo buvo – kaip nebuvo…" (režisierė Kazimiera Kymantaitė).

1964 m. – kepurininkas Bubnovas Maksimo Gorkio "Dugne" (režisierius Juozas Rudzinskas).

Gyvendamas Šiauliuose, K. Simaška buvo Šiaulių dramos teatro studijos dėstytojas. 1956–1965 m. jis dėstė Vilniaus kultūros-švietimo technikume.

Jam buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio artisto garbės vardas (1965 m.).

Mirė 1965 m. lapkričio 13 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse (18 sektorius, 443a kapas). Kapą ženklina pilko akmens paminklas – kvadratinė stela su iškaltu įrašu: "LTSR nusipelnęs artistas / Kazimieras Semaška / 1914–1965".